Kad mokykla be skambučių, su apšiurusiomis, bet spalvingai pačių mokinių išpieštomis sienomis – ideali erdvė išlaisvinti kūrybinei dvasiai, netrukome įsitikinti pasivaikščioję jos koridoriais ir pasižvalgę po kabinetus. Abiturientams Paskutinio skambučio šventei juos išpuošė Licėjaus pirmokai – taip, 15-16 metų pirmokėliai, maždaug dvigubai vyresni už įprastinius pirmokus.
„Biochemikų“ – A – klasė buvo paženklinta užrašu, sudarytu iš žodžių „skambutis“ ir „Facebook“. Pravėrę „Skambook'o“ duris išvydome, kaip „biochemikai“ pirmokai apdalina savo vyresniuosius kolegas abiturientus mėgintuvėliais su ant jų išspausdintais kiekvieno šaržais. Klasės lubos buvo išpuoštos popieriniais skambučiais ir neatskiriamais „Facebook“ simboliais tapusiais kumščiais su į viršų pakeltais nykščiais, o sienos – „anime“ stiliaus piešiniais.
Pirmoji C klasė dar labiau pribloškė savo išradingumu. Abiturientų kabinetas buvo dekoruotas kaip akvariumas, su aliuzija į klasės auklėtojos vardą – Jūratė. Užtemdytuose languose kaip žvaigždynai spingsėjo elektrinės girliandos, ant lubų – melsvi ir balti balionai, ant grindų – tokių pat spalvų maišai, o per visą sieną sukosi animuota akvariumo projekcija ir sklido burbuliuojantys garsai.
„Klasę papuošėme kaip povandeninį pasaulį, prikabinome kriauklių, girliandų ir pasakojome ketvirtokams istoriją apie jų buvimą Licėjuje. Jų auklėtoja vardu Jūratė, todėl pasaką pavadinome „Jūratė ir 28 Kastyčiai.“ Po to juos vedėme aplink mokyklą, kiekvienam davėme po auksinį kokoso riešutą – nes jį sunku pramušti, kaip ir įgyti žinių, bet vaisiai būna labai saldūs“, - apie abiturientams paruoštas staigmenas pasakojo 1C klasės moksleivės Gustė ir Uršulė.
„Paskutinis skambutis – ir linksma, ir liūdna šventė, - lrytas.lt sakė 4A klasės auklėtoja Dalia Račkauskienė. - Linksma dėl to, kad džiaugiuosi, kokie nuostabūs mano mokiniai, kokie jie išradingi. O liūdna – nes tai paskutinis skambutis.“ Pedagogei išleisti auklėtinius į gyvenimą negaila – sako, kad laikas jiems išeiti.
- Kodėl licėjuje nėra skambučio? - lrytas.lt paklausė licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus.
- Skambučio nėra todėl, kad tokia mūsų tradicija, siekianti patį mokyklos įkūrimą. Šitos patalpos buvo skirtos ne mokyklai, ir skambutis čia nebuvo įrengtas. Ilgainiui skambučio nebuvimas tapo tradicija, ir dabar mes nebegalvojame, kad tas skambutis yra reikalingas. Jo nebuvimas Licėjuje – vienas iš mūsų mokyklos savitumo ir išskirtinumo požymių.
Dažnai mokyklose skambutis asocijuojasi su neigiamomis emocijomis. Daugelyje mokyklų skambučiai panašūs į tuos, kurie yra kalėjimuose – skambutis kaip pakvietimas eiti kažkur. Jis kelia stresą ir nepalankią jauseną.
Vienas esminių mūsų mokyklos požymių – demokratiška ir laisva dvasia, kuri išskiria mūsų mokyklą iš kitų mokyklų.
- Jeigu licėjuje nėra skambučio, kaip tuomet vyksta Paskutinio skambučio šventė?
- Vienintelis kartas, kada nuskamba skambutis, ir yra Paskutinio skambučio šventė. Patys moksleiviai atsineša skambučius ir primena abiturientams jį kaip gražų simbolį, kurio niekada nebuvo licėjuje.
- Koks būna licėjaus Paskutinio skambučio šventės scenarijus?
- Vyksta paskutinė pamoka, susitikimas su klasės vadovu. Tada abiturientai, turbūt kaip ir daugelyje mokyklų, eina į aktų salę, kurioje jiems trečiokai organizuoja šventę, primena jų pasiekimus, pasveikina kiekvieną abiturientą su jo pasiekimais licėjuje. Turime labai gražią tradiciją – aktų salėje kabo kiekvieno iš abiturientų tėvelių parašyti laiškai. Abiturientai, įėję į aktų salę, turės susirasti sau skirtus laiškus. Tada juos pasiims ir perskaitys tėvelių palinkėjimus.
- Kiek abiturientų šiemet išleisite?
- Išleisime 111 abiturientų, kurie mokėsi pagal nacionalinę programą, ir 40 abiturientų, kurie mokėsi pagal tarptautinio bakalaureato programą. Tai palyginti daug.
- Kiek pagrįstos kalbos, kad labai daug Vilniaus licėjų baigusių moksleivių išvyksta į užsienį?
- Maždaug 30-40 proc. išvyksta į užsienį. Taigi, ne dauguma, bet didelė dalis. Bet pastaraisiais metais matoma tendencija, kad į užsienį jų vyksta vis mažiau.
- Kokias specialybes dažniau renkasi baigusieji licėjų?
- Dažniausiai renkasi susijusias su tiksliaisiais mokslais, ekonomika, ten, kur pradiniame etape nereikalingos ypatingos anglų kalbos žinios. Sudėtingiau patekti į tas specialybes, kurios yra humanitarinės arba socialinės ir jau pradiniame etape reikalauja ypatingo anglų kalbos mokėjimo.
- Pernai licėjus minėjo savo dvidešimtmetį. Kuo iš viso šio laikotarpio labiausiai didžiuojatės?
- Pirmiausia tuo, kad per 20 metų tapome išskirtiniu reiškiniu visoje švietimo sistemoje. Mūsų mokykla – fenomenas, kuri turi ypatingą traukos lauką, ir daug mokinių nori čia mokytis. Kita ypatybė – tai, kad šita mokykla garantuoja išties gerą mokymąsi, ir galutiniai mokyklos baigimo rezultatai visada būna aukšti. Daug mokinių dalyvauja įvairiuose konkursuose, olimpiadose ir užima aukštas vietas. Visa tai, kas susiję su mokymusi ir mokinių saviraiška, čia yra pakankamai aukšto lygio ir išsiskiria iš bendro Lietuvos konteksto.