Atitinkamą įstatymo projektą parengusi KAM siūlo, kad
kompensaciją galėtų gauti jaunuoliai, atsisakę tarnybos sovietų
kariuomenėje, bet prievarta paimti į dalinius, nuteisti laisvės
atėmimu už pasitraukimą iš sovietų armijos arba šaukimo tarnauti
joje boikotavimą, priversti grįžti tęsti tarnybos iki 1991 metų
rugsėjo 7 dienos.
KAM sako, kad numačius kompensacijas bus atkurtas socialinis
teisingumas, nes dalis nukentėjusių jaunuolių, kurie po 1990 metų
kovo 11-osios pasitraukė iš armijos ir buvo globojami Raudonojo
Kryžiaus globos skyriuje, bet tų pačių metų kovo 27 dieną
sovietų desantininkų buvo pagrobti iš išvežti į Magadano sritį,
tokias kompensacijas gavo.
Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad dėl atsisakymo tarnauti okupacinėje kariuomenėje jaunuoliai buvo sovietų armijos atstovų persekiojami beveik visą 1990-1991 metų laikotarpį.
Dalis tokių jaunuolių buvo pagrobti ir prievarta išvežti į
sovietų armijos karinius dalinius, dalis nuteisti laisvės atėmimo
bausmėmis, keli jaunuoliai, sovietų armijos atstovų persekiojami,
žuvo, kiti, bijodami susidorojimo su jais ar jų šeimos nariais,
patys grįžo į sovietų karinius dalinius, dar kiti išvengė
sovietų armijos represijų, slapstydamiesi.
KAM duomenimis, nuo 1990 metų kovo 11 dienos prievartinės
tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1562 jaunuoliai. Iš jų 67 buvo
prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius - iš jų 21
jaunuolis 1990 metų kovo 27-osios naktį išvežtas į Magadano
sritį, kiti 46 - sugaudyti pavieniui ir išvežti į kitus sovietų
karinius dalinius. 20 vaikinų nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis,
trims iškeltos baudžiamosios bylos, o trys jaunuoliai žuvo.
Be to, nustatyti keturi tarnybos sovietų armijoje atsisakę
asmenys, kurie vėliau patys grįžo į sovietų armijos dalinius,
bijodami sovietų armijos represijų, susidorojimo su jų šeimomis.
Tačiau manoma, kad taip nukentėjusių jaunuolių galėjo būti kur
kas daugiau - apie 200.
1465 vaikinai, norėdami išvengti prievartinės tarnybos ir
sovietų armijos ar valdžios atstovų represijų, buvo priversti
slapstytis, keisti gyvenamąją vietą, palikti šeimą. Pasak KAM,
taip apribotos jų teisės į laisvą pasirinkimą dirbti, mokytis,
užsiimti kita veikla.