Ar artėjanti vasara gali suteikti vilčių žmonėms, kurie jau kelerius metus sėdi be darbo? Apie tai – pokalbis su Darbo biržos direktoriumi Mindaugu Petru Balašaičiu.
– Ar balandį sumažėjęs nedarbas – jau tendencija ar tik vasaros pranašas?
– Nedarbo mažėjimas įsibėgėjo, ir tai rodo ne tik mūsų, bet ir Statistikos departamento pateikiami skaičiai. Akivaizdu, kad darbo rinkoje vyksta teigiami pokyčiai. Metų pradžioje buvo 311 tūkst. bedarbių, dabar – 248 tūkstančiai.
– Tačiau gyventojų surašymas parodė, kad nedarbas mažėja pirmiausia dėl masinės emigracijos?
– Melas, kai tvirtinama, kad nedarbas mažėja tik dėl emigracijos. „Sodros” duomenys rodo, kad nuo metų pradžios dirbančių padaugėjo 38 tūkstančiais.
– Ar tai reiškia, kad tiek sukurta naujų darbo vietų?
– Tiek padaugėjo mokančių „Sodros” įmokas. Žinoma, dalis šių žmonių ne pradėjo dirbti, o legalizavo savo jau turėtą darbą. Galbūt ši dalis netgi nemaža.
– Ar galite bent apytiksliai įvertinti, kiek Darbo biržoje įregistruotų žmonių net neieško darbo?
– Prieš metus sakiau, kad tokių žmonių kas trečias – maždaug apie 100 tūkst. iš 300 tūkst. Darbo biržos klientų. Dabar jų sumažėjo, bet vis dar daug žmonių nori tik bedarbio statuso ir socialinių garantijų.
Tai ne iš piršto laužti duomenys. Atlikome anonimines Darbo biržoje registruotų žmonių apklausas. Vos kiek mažiau nei trečdalis prisipažino, kad iš Darbo biržos nieko daugiau nelaukia – tik socialinių garantijų ir pažymos, leidžiančios gauti kompensacijas už šildymą.
– Kokią įtaką Darbo biržos klientų mažėjimui daro vasaros sezonas, kai atsiranda daugiau įvairios pajamas teikiančios laikinos veiklos?
– Sezono įtaka nedarbo mažėjimui visuomet juntama. Bet nemaža dalis vasarą pagal terminuotąsias darbo sutartis įsidarbinusių žmonių vėliau tampa nuolatiniais darbuotojais. Manau, šiemet apie 60 proc. laikinai įdarbintų žmonių gali tapti nuolatiniais darbuotojais, nors tai sakydamas labiau remiuosi intuicija.
– Kiek žmonių šįmet nusiuntėte dirbti viešųjų darbų?
– Gegužės pradžioje – apie 6,7 tūkstančio. Svarstome, kaip sudaryti galimybę ir moksleivius per atostogas įtraukti į viešuosius darbus.
– Ar pasibaigus vasarai, sumažėjus viešųjų ir kitų laikinųjų darbų vėl nešoktelės nedarbo lygis?
– Dar sunku pasakyti, kaip bus rudenį, bet šiemet padėtis geresnė nei pernai. Daug ką pasako, pavyzdžiui, faktas, kad balandį įregistruota 23,5 tūkst. laisvų darbo vietų – tai gerokai daugiau nei pernai.
Statistikos departamentas nurodo, kad šiais metais darbo pasiūla išaugo daugiau nei pusantro karto, palyginti su praėjusiais metais.
– Tačiau Statistikos departamentas skelbia daug aukštesnius nedarbo rodiklius nei Darbo birža. Kaip tai paaiškintumėte?
– Statistikos departamentas skaičiuoja visus darbo ieškančius žmones, tarp jų ir studentus, be to, jie naudoja apklausos būdą. Mes skelbiame Darbo biržoje užsiregistravusių žmonių skaičių.
Taigi kas nori pesimistiškai vertinti padėtį, gali kalbėti, kad Lietuvoje – apie 17 proc. bedarbių. Mes esame optimistai ir žinome, kad dabar Lietuvoje darbo neturi tiek žmonių, kiek ir skelbiame, – maždaug 11,5 procento.
– Darbdaviai sako, kad jau ima trūkti kai kurių specialybių darbuotojų. Ar tai tiesa?
– Kvalifikuotų darbuotojų paklausa buvo juntama netgi tuomet, kai Darbo biržoje buvo registruojama per 300 tūkst. bedarbių. Geras specialistas visada galėjo ir galės įsidarbinti.
Darbo jėga brangsta. Mažėjant darbo rankų pasiūlai jų kaina neišvengiamai kyla.
Vieni darbdaviai, žvelgdami į ateitį, investuoja į darbuotojus, kiti stengiasi gauti tik kuo didesnį pelną, kad ir trumpalaikį.
Vis dažniau girdėsime, kaip pastarieji skundžiasi, kad jiems trūksta darbuotojų.