„Aš manau, kad taip“, - pirmadienį per spaudos konferenciją
žurnalistams sakė šiuo metu Europos Parlamente dirbantis partijos
„Tvarka ir teisingumas“ lyderis R.Paksas, paklaustas, ar mano, kad
gali dalyvauti 2012 metų Seimo rinkimuose.
R.Pakso pasamdytų teisininkų darbo grupė pasiūlė, kad
turėtų būti panaikinta Seimo rinkimų įstatymo nuostata, jog į
parlamentą negali būti renkamas asmuo, kuris iš posto buvo
pašalintas apkaltos būdu.
„Teisininkų uždavinys buvo vienas - kaip priderinti Europos
žmogaus teisių konvenciją, konkrečiai Europo Žmogaus Teisių
Teismo (EŽTT) sprendimą prie Lietuvos įstatymų. Teisininkų
išvada yra vienintelė - kad naikiname Seimo rinkimų įstatymą,
kuriame numatyti apribojimai“, - sakė R.Paksas.
„Aš užregistravau šiandien Seimo rinkimų įstatymo 2
straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio esmė yra ta, kad siūloma 2
straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios, t.y. išbraukti, jog
Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos tvarka
pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario
mandatą“, - teigė Seimo narys „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas
Valentinas Mazuronis.
Pasak spaudos konferencijoje dalyvavusio teisininko, Mykolo
Romerio universiteto profesoriaus Alfonso Vaišvilos, turėtų būti
atšauktas ir Konstitucinio Teismo nutarimas, pagal kurį, R Paksas
2004 metais buvo pripažintas sulaužęs Konstituciją. Teisininko
teigimu, valstybė, pasirašiusi tarptautinęs sutartį, įsipareigoja
nepriimti jai, šiuo atveju Europos žmogaus teisių konvencijai,
prieštaraujančių teisės aktų.
„Nuo EŽTT sprendimo priėmimo dienos šitie aktai netenka savo
juridinės galios ir nuo tos dienos netaikomi. Tai nereiškia, kad jie
yra panaikinami ar atšaukiami, nes panaikinimas priklauso tai
institucijai, kuri juos yra priėmusi. (...) Pagal mūsų
įsipareigojimus stojant į Europos Sąjungą (ES), Lietuva
pripažįsta ES teisės aktų viršenybę toje srityje, dėl ko buvo
susitarta“, - kalbėjo A.Vaišvila.
Jis svarstė, ar galima R.Pakso atžvilgiu nustatyti ribojimus,
neleidžiančius jam tam tikrą laiką būti renkamam į Seimą.
„Mūsų Konstitucija, 86 straipsnis, yra nustatęs, kad asmuo,
sulaužęs priesaiką arba šiurkščiai pažeidęs Konstituciją,
gali būti nušalinamas nuo pareigų. Tai viena sankcija, kuri už
tokį pažeidimą yra taikoma. Kyla klausimas, ar galima prie šitos
sankcijos prijungti pagalbines. Šiuo atveju mes turime atvejį, kai
pagalbinė, iš pasekmių išeinanti sankcija yra sunkesnė negu
pagrindinė“, - teigė A.Vaišvila.
„Ar parlamentas gali įvesti tokį apribojimą? Konstitucija nieko
nesako apie papildomas sankcijas ir nieko nesako, kad Seimas
įstatymų būdu gali numatyti tokias sankcijas. (...) Asmenims
suteikiami politiniai įgaliojimai demokratinėse visuomenėse
priklauso tautai. Jei asmens teisės kandidatuoti į mums žinomas
pareigybes yra apribojamos, išeitų, kad įstatymas apriboja ne tik
šito asmens, bet mūsų visų teises rinkti tai, ką mes galime
rinkti laisvų rinkimų pagrindu“, - dėstė teisės ekspertas.
A.Vaišvila, be kita ko, pažymėjo, jog asmuo, kuris įgyja
teisę būti renkamas Seimo nariu, gali būti būti renkamas ir
prezidentu.
Pasak R.Pakso, jo pasamdytų teisininkų darbo grupėje be
Lietuvos ekspertų dirbo ir Austrijos bei Šveicarijos specialistai,
kurie yra buvę ar neseniai buvo paskirti EŽTT teisėjais.
Nušalintasis prezidentas teigė, kad teisininkų paslaugos
kainavo apie 90 tūkst. litų, kuriuos skyrė „Tvarka ir teisingumas“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komiteto (TTK) pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras skeptiškai
vertina nušalinto prezidento, opozicinės partijos „Tvarka ir
teisingumas“ lyderio Rolando Pakso siekius dalyvauti kituose Seimo
rinkimuose 2012 metais.
Pasak S.Šedbaro, Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT)
konstatavo, kad draudimas kandidatuoti visam gyvenimui -
neproporcingas, tačiau atitinkamas terminas privalo būti
išlaikytas. Buvusio KT teisėjo nuomone, šis terminas galėtų
siekti 15-20 metų.
„Labai abejočiau, ar tai būtų pakankamas laikotarpis,
pakankamai greitai po priesaikos sulaužymo, R.Paksui dalyvauti
kituose Seimo rinkimuose. Bet čia diskusijų dalykas, ir šitas
klausimas bus pagrindinis - o kiek gi metų reikia? Negali būti, kad
vakar sulaužiau, ryt - rinkimai, o aš vėl einu: „Rinkit mane, vėl
prisieksiu“, - žurnalistams Seime pirmadienį situaciją komentavo
S.Šedbaras.
Pasak Seimo TTK pirmininko, draudimo laikotarpis turėtų būti
pakankamas, kad kartą priesaiką sulaužęs asmuo galėtų įrodyti
esąs vertas tautos pasitikėjimo.
„Čia mano asmeninė nuomonė - 2012-ųjų rinkimai būtų per
trumpas laikas, aš galvočiau apie 15-20 metų. Tai būtų visiškai
realus normalus laikas, per kurį žmogus savo elgesiu gali parodyti
tautai, kad jis dar kartą gali prisiekti. Reikėtų kalbėti apie tam
tikrą terminą, per kurį asmuo galėtų pasikeisti arba tautai
įrodyti, kad jis vertas bandyti priimti priesaiką“, - kalbėjo Seimo
komiteto vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad draudimą kandidatuoti po priesaikos
sulaužymo vertinęs EŽTT nieko nepasakė dėl R.Pakso galimybės
dalyvauti prezidento rinkimuose, ir čia draudimas lieka galioti.
„Čia kalbame tik apie Seimo nario, dėl prezidento EŽTT nieko
nepasakė, todėl, kad valstybės vadovas yra specifinis reikalas, tad
draudimas šioje vietoje galioja“, - tvirtino S.Šedbaras.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje
paskelbė, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją,
uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas pareiškė, kad įstatyme
įtvirtintas „nuolatinis“ ir „neatšaukiamas“ draudimas yra
neproporcingas.
Tarpžinybinė darbo grupė iki antradienio turi baigti rengti
pasiūlymus Vyriausybei, kaip galėtų būti įgyvendinamas EŽTT
sprendimas. Teisės ekspertai neturi bendros nuomonės, ar po
Strasbūro teismo sprendimo reikės keisti Konstituciją.
Svarstoma, jog R.Paksui gali būti taikomi apribojimai užkirsiantys kelią jam dalyvauti 2012-ųjų, o galbūt ir 2016 metų Seimo rinkimuose.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai
Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis šiurkščiai sulaužė
priesaiką ir pažeidė Konstituciją.