Tokio pasikeitusio požiūrio rezultatas - beveik dvigubai daugiau iš Prezidentūros į Seimą patekusių teisės aktų projektų. "Palyginti su pirmaisiais metais, kai buvo priimti 34 teisės aktai, tai per antruosius metus pasiūlėme 66. Aš džiaugiuosi, nes beveik 75 proc. visų iniciatyvų jau priimtos. (...) Tai, kad Seimas pritarė praktiškai visiems mano pasiūlymams su kai kuriomis labai nedidelėmis korekcijomis, taip pat džiaugiuosi, nes tai, matyt, atitinka ir Seimo supratimą", - sakė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė džiaugiasi, kad teisinėje bazėje pavyko įtvirtinti prioritetus, kuriuos kėlė per pirmąjį metinį pranešimą. Šie Prezidentės įvardinti prioritetai - antikorupciniai įstatymai, kadencijų įvedimai, viešieji pirkimai, išplėstinio turto konfiskavimas. "O praktika parodys, kaip bus jais pasinaudota", - sakė D. Grybauskaitė.
Antrąjį savo metinį pranešimą prezidentė skaitys po savaitės, o tretieji D.Grybauskaitės prezidentavimo metai prasidės liepos viduryje.
Mažėjantis gyventojų skaičius nedžiugina
Prezidentė sako, kad mažėjantis šalies gyventojų skaičius turės įtakos
šalies ekonomikos vystymuisi ir valstybės išlikimui. Anot jos, tai
vers būsimas vyriausybes galvoti, kaip spręsti šią problemą.
„Nėra maloni statistika, rodanti tą tendenciją, kuria
nujautėme visi, bet turbūt nedrįsome labai garsiai sau formuluoti.
Skaičiai blogąja prasme įspūdingi ir visoms vyriausybėms - ir
buvusioms, ir ateinančioms reikės prisiimti didžiulę atsakomybės
naštą ir mėginti spręsti šią problemą, nes ji tikrai
praktiškai įtakos tiek mūsų ekonomikos vystymąsi, tiek valstybės
gyvybiškumą ir mūsų išlikimo klausimu“, - interviu Žinių
radijui antradienį sakė D.Grybauskaitė.
„Nesame didelė tauta, nors Europoje nesame pati mažiausia, bet
ta kritinė masė, kai sumažėja ir darbo jėgos kiekis, ir
intelektualinis valstybės ir tautos potencialas, be abejo, labai
skaudžiai gali atsiliepti mūsų vystymosi perspektyvai ir raidai.
Taigi, priežasčių yra daug, ne vien ekonominės, tame tarpe bendra
politinė atmosfera, ir nevyriausybinių organizacijų brandumas, ir
demokratijos kokybė, viskas yra priežasčių kamuolyje, į visas jas
reikės reaguoti“, - kalbėjo šalies vadovė.
Socialinė sistema neskatina ieškoti darbo
43 tūkst. bedarbių šiemet jau
atsisakė siūlomo darbo arba persikvalifikuoti. Rodydama į tokią
statistiką D.Grybauskaitė teigia, kad dabartinė
socialinių išmokų sistema neskatina ieškoti darbo, todėl ją reikia
nedelsiant peržiūrėti.
„Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su netvarka ir
dubliavimusi mūsų socialinėje sistemoje ir tai, kad ši sistema
neskatina ieškoti darbo. Galiu tiesiog pateikti duomenis, kad per
nepilnus 2011 metų pirmuosius penkis mėnesius net 43 tūkst.
bedarbių atsisakė darbo arba persikvalifikuoti. Tai mes matome
procesą, kad žmonės sutinka geriau gauti išmoką ir įvairias
socialines lengvatas negu ieškoti darbo. Mes turime ne tik pačią
socialinę išmoką kaip faktą, bet dar ir įvairiausias lengvatas, kas
iš tiesų neskatina žmonių likti darbo rinkoje arba pakeisti savo
kvalifikaciją“, - sakė D.Grybauskaitė interviu „Žinių radijui“.
Prezidentė tokią tendenciją vadina neleistina ir ragina
situaciją keisti nedelsiant.
„Tai yra labai bloga tendencija, ypač matant „Sodros“ deficitą,
šitaip trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje, kai tiek
žmonių išvažiuoja. Todėl iškreipta socialinių išmokų sistema yra
tikrai neleistinas dalykas mūsų šalyje, ypač tokio išsivystymo
stadijoje, ir tai - būtina peržiūrėti labai greitai“, - sakė D.Grybauskaitė.
Tarp pasiekimų užsienio politikoje - gynyba ir energetika
Po maždaug pusantro mėnesio sukaks dveji metai, kaip Lietuvai vadovauja Dalia Grybauskaitė. Apibendrindama atliktus darbus užsienio politikoje šalies vadovė akcentuoja pasiektus susitarimus gynyboje ir energetikos sektoriuje. O tarp ateities iššūkių Prezidentė mini demokratijos plėtrą, taikos užtikrinimą ir kopimą iš krizės.
„Iššūkiai yra ne tik lietuviški, jie yra ir europiniai, ir globalūs. Tai - ir pats demokratizacijos procesas, taika, kurios nematome kai kuriuose kituose regionuose, ir kopimas iš krizės, tą turime daryti visi kartu Europoje ir aplink mus“, - sakė D. Grybauskaitė antradienį interviu „Žinių radijui“.
Tarp pagrindinių pasiekimų valstybės vadovė įvardijo NATO apginamumo planus Baltijos šalims, Europos Sąjungoje pasiektą sprendimą, kad Baltijos šalys iki 2015 metų būtų sujungtos su europine energetine erdve ir taip būtų panaikinta mūsų energetinė izoliacija.
„Taip pat gavome pritarimą mūsų iškeltai idėjai, kad būtų daug griežčiau keliami reikalavimai atominės energetikos įmonėms, ir ypač naujoms statyboms, kad šalia ES, tai yra šalia Lietuvos, naujoms statomoms elektrinėms būtų keliami labai griežti saugos reikalavimai ir atliekami vadinamieji „streso testai“, - teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė džiaugėsi pareikšta parama elektros biržai, taip pat dujų biržai, kurią rengiamasi kurti.
„Tiek energetika, tiek gynyba buvo tie prioritetai užsienio politikoje, kurie buvo labai svarbūs, jie atitinka Lietuvos ir kiekvieno žmogaus interesus, jie užtikrina mums galimybę vystytis, išeiti iš ekonominės sudėtingos situacijos ir turėti pakankamą saugumą, kad galėtume savo šalį vystyti žmonių labui“, - sakė D. Grybauskaitė.
Be intensyvios veiklos, užsienio politikoje pasirodė ir diplomatinių draugiškumo gestų. Pavyzdžiui, per Vidurio Europos ir JAV prezidentų vakarienę Varšuvoje D. Grybauskaitė pakvietė Baraką Obamą (Barack Obama) apsilankyti Europos krepšinio čempionate Lietuvoje.
„Tai - Lietuvai svarbus renginys, o JAV prezidentas yra didelis krepšinio mėgėjas. Matant, kokia sunki savaitė buvo Prezidentui, norėjau sudaryti jam galimybę pailsėti Lietuvoje. Maloniai pakviečiau jį dalyvauti ir pasidomėti vyksiančiu krepšinio čempionatu Lietuvoje. Jis irgi gražiai pajuokavo, kad gal ir pagalvos, bet pažado duoti iš karto negalėjo“, - sakė D.Grybauskaitė.
.