Vaikų gynimo dienos išvakarėse Seime surengtoje spaudos
konferencijoje kalbėjęs S.Šedbaras tvirtino, kad per 50 metų
okupacijos buvo deformuotas tėvų suvokimas apie dalyvavimą vaikų
gyvenime, todėl nemaža dalis žmonių įsitikinę, jog vaikus
auklėti turi valstybė.
„Mūsų vaikai jaučiasi nelaimingiausi Europoje, tokią išvadą,
deja, daro tarptautiniai stebėtojai, ir tai verčia galvoti, kaip
situaciją pakeisti. Man atrodo, kad Lietuvoje nuo nepriklausomybės
susikūrimo didžiajai daliai tėvų, deja, nesusiformavo atsakomybės
už vaiką, už vaiko ugdymą vidinis supratimas“, - sakė
S.Šedbaras.
„Mes daug kalbame apie vaikus, apie pagalbą jiems, apie jų
teisių apsaugą, bet turime brautis į tėvų sąmonę, į tėvų
supratimą, kuris tikrai buvo deformuotas per 50 okupacijos metų,
kada vaikas nori nenori buvo paimamas spaliukų, pionierių,
komjaunuolių, po to partijos globon, ir nelabai ką tėvai galėjo
padaryti“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.
Vertindamas vaikų apsaugai skirtą teisinę bazę, S.Šedbaras
sakė, kad nors galima galvoti apie kai kurių teisės aktų
tobulinimą, dažniausiai pasirodo, jog „šlubuoja teisės aktų
taikymas“. Jis minėjo atvejus, kai nepavykstama net įgyvendinti su
vaikais susijusių teismų sprendimų, pavyzdžiui, dėl globos ar
gyvenamosios vietos nustatymo.
Dar viena skaudi problema, pasak S.Šedbaro, esanti emigracija,
kai tėvai, išvažiavę uždarbiauti, vaikus palieka senelių,
giminaičių ar net svetimų žmonių globai. Toks elgesys, komiteto
vadovo vertinimu, tik dar kartą įrodo, jog tėvai nesuvokia savo
atsakomybės ir pareigų vaikams.
„Neretas modelis, ypač mažesniųjų miestų, kai vaikai -
Lietuvoje, tėvai uždarbiauja užsienyje. Kas tada užsiima vaikais?
Seneliai, kiti giminaičiai. Man teko asmeniškai susidurti su atveju,
kai visiškai svetimi žmonės, tai gerai, kad geri žmonės, bet tai
nėra tas ryšys, vaiko dvasinės būsenos suvokimas, kokį gali
atlikti tėvai. Ir taip iš kartos į kartą perduodamas požiūris į
vaikų ir tėvų santykius, į tėvų pareigą, ir vėl tai yra tėvų
požiūris į savo vaikus, kai galima palikti, išvažiuoti
savaitėms, mėnesiams ir nedalyvauti, nesirūpinti, galbūt
pinigėlių atsiunčiant, bet ne visuomet to pakanka“, - kalbėjo
S.Šedbaras.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė irgi
pabrėžė, kad didžiausia problema - tėvų dėmesio vaikams
trūkumas - ar jie išvažiavę į užsienį, ar, kad ir gyvenantys po
vienu stogu, bet tiesiog nerandantys laiko pabendrauti su vaikais.
„Jei vaikui trūksta suaugusiojo dėmesio, mamos, tėčio
dėmesio, paprastai tas vaikas yra nelaimingas“, - sakė E.Žiobienė.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
vadovė Odeta Tarvydienė tvirtino, kad vaikų padėtis Lietuvoje
„nėra baisiausia, bet yra sričių, kurios tikrai kelia nerimą“.
Tarnybos vadovė minėjo tyrimų rezultatus, kurie rodo, jog apie
50 proc. vaikų arba patys mušėsi, arba buvo mušami, taip pat, anot
jos, esame nepralenkiami patyčių srityje, kur daugiau kaip 70 proc.
vaikų nurodo, kad per pastaruosius du mėnesius iš jų buvo
tyčiojamasi.
Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF prieš porą metų yra
paskelbęs tyrimo duomenis, kad Lietuvoje tėvai savo vaikams per
parą teskiria septynias minutes dėmesio, o vaikai - nelaimingiausi
Europoje. Tyrimas buvo atliktas 29 valstybėse ir Lietuva jame pagal
bendrus rezultatus užima 28 vietą, žemiau buvo Malta, kuri UNICEF
pateikė neišsamią informaciją.