„Aš tik noriu pabrėžti, kad komisijos alternatyvos yra
siūlymas galvoti, kurį Konstitucijos straipsnį reikėtų keisti.
Šiuo atžvilgiu komisija labai aiškiai pasako, kad problemos, kurios
susidarė po EŽTT sprendimo, sprendimas reikalauja Konstitucijos
pataisų“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė
A.Kubilius.
Jo potvarkiu sudaryta teisininkų darbo grupė trečiadienį
pateikė tris Konstitucijos keitimo variantus, kaip įgyvendinti EŽTT
sprendimą, kad pažeidžiamos žmogaus teisės pašalintajam
prezidentui R.Paksui neleidžiant būti renkamam į parlamentą iki
gyvos galvos.
„Komisija net nenagrinėjo tokių variantų, kuriuos neseniai
skelbė paties R.Pakso samdyti advokatai ir teisininkai, kad galima
nekeičiant Konstitucijos, o tik pataisant Seimo rinkimų įstatymą
išspręsti susidariusią teisinę problemą ar teisinę koliziją“, -
kalbėjo premjeras.
Jis tvirtino, kad jau artimiausiame Vyriausybės pasitarime bus aptariama, ką toliau daryti ir kokius siūlymus teikti Seimui.
Ministras pirmininkas nesiryžo spėlioti, ar Seime užteks balsų
keisti Konstituciją.
Keičiant Konstituciją, už jos pataisą turi balsuoti ne mažiau
kaip du trečdaliai parlamentarų.
A.Kubilius tvirtino, kad darbo grupės išvados nebūtinai
įpareigoja neleisti priesaiką pažeidusiam asmeniui tik 10 metų
dalyvauti rinkimuose, esą Seimas gali apsispręsti ir dėl didesnės
trukmės.
„Komisija labai aiškiai sako, kad minimalus terminas, kiek
turėtų būti neleidžiama po tokių priesaikos sulaužymų būti
renkamam į Seimą, yra ne mažiau nei 10 metų. Bet komisija išties
pabrėžė, kad tai yra minimumas, o Seimas gali apsipręsti dėl
ilgesnės trukmės“, - sakė premjeras.
Darbo grupė pateikė tris susidariusios problemos būdus.
Pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56
straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos
proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų
eiti tik po dešimties metų.
Darbo grupės manymu, tai - minimali ribojimo trukmė, įstatymų
leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę.
R.Paksas iš posto pašalintas 2004 metais, taigi priėmus tokią
pataisą jis galėtų dalyvauti tik 2016 metais vyksiančiuose Seimo
rinkimuose.
Pagal antrąją alternatyvą, siūloma kartu keisti ir 78
Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos
proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas
prezidentu ar eiti jo pareigų.
Trečiąja alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos
straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso
tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali eiti prezidento,
Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo
pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo
pareigų arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su
konstitucinės priesaikos davimu.
Taip pat pagal šią alternatyvą, apkaltos būdu postų netekę
asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po
dešimties metų.
Pats R.Paksas mano, kad jam turėtų būti suteikta teisė
dalyvauti jau 2012 metų Seimo rinkimuose. Partija „Tvarka ir
teisingumas“ jau yra užregistravusi pasiūlymą, kuris leistų
pašalintajam prezidentui tapti parlamentaru.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje
paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją,
uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.
EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir
neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai
Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir
šiurkščiai pažeidė Konstituciją.