Apie tai, kad nakvynės namai bus remontuojami, benamiai buvo perspėti dar prieš metus.
Seno pastato rekonstrukcijai skirta 1,2 milijono: numatoma įrengti mansardą, apšiltinti sienas, pakeisti langus, duris, elektros instaliaciją, vandentiekio ir nuotekų tinklus, santechnikos įrenginius, suremontuoti visas patalpas.
Lėšų bus skirta ir būtinai įrangai, baldams įsigyti.
Po rekonstrukcijos pagerės Nakvynės namų gyventojų gyvenimo, o darbuotojų – darbo sąlygos. Atsiras daugiau patalpų ir galimybė pasirūpinti neblaiviais benamiais.
Tauragės rajono savivaldybės administracija paraišką dėl Nakvynės namų rekonstrukcijos buvo pateikusi Centrinei projektų valdymo agentūrai.
„Seniai norėjau, kad šis avarinės būklės pastatas būtų suremontuotas.
Savivaldybės biudžete remontui pinigų nėra. Ačiū Dievui, kad galima rašyti projektus ir pinigų gauti iš Europos Sąjungos finansuojamų fondų“, - teigė septintus metus Tauragės nakvynės namų administratore dirbanti Jovita Černeckienė.
Apgyvendins daugiau benamių
Po remonto Nakvynės namuose galės nakvoti 40 benamių. Iki šiol vietos pakakdavo tik 25 benamiams.
„Nakvynė benamiams suteikiama pusei metų, kartais šis terminas pratęsiamas.
Dažniausiai benamiais tampa tie žmonės, kurie piktnaudžiauja alkoholiu, nesumoka mokesčių už butą.
Darbingo amžiaus žmonėms nakvynės namuose leidžiama tik pernakvoti, o neįgalieji, pensininkai gali čia būti ir dieną.
Nakvynės namų darbuotojai benamiams pataria ieškoti laikinos pastogės, darbo, užsiregistruoti Darbo biržoje, kad jie turėtų bent kokį pragyvenimo šaltinį.
Už gyvenimą nakvynės namuose reikia sumokėti 20 proc. nuo gaunamų pajamų. Į pajamas įsiskaičiuotos ir pensijos bei socialinės išmokos.
Jeigu benamis neturi pinigų, be mokesčio jis gali gyventi tik mėnesį“, - apie gyvenimo sąlygas Nakvynės namuose paaiškino J.Černeckienė.
Benamiu tapo prieš pusmetį
Praėjusią žiemą tauragiškis 60 metų Jurijus Slyva tapo benamiu.
Buto, kuriame vyriškis su šešiolika metų vyresne sugyventine Leva Bridiščiene gyveno keturiasdešimt metų, durys užplombuotos.
20 kvadratinių metrų butas, kuriame jis gyveno, dar sovietmečiu buvo suteiktas L.Bridiščienei. Moteris šio buto neprivatizavo, todėl ji tapo buto nuomininke, o nuomą už būstą mokėjo Tauragės butų ūkiui.
„Žinojau, kad galiu likti ant ledo, todėl ne kartą sugyventinės prašiau ir mane įrašyti į nuomos sutartį, bet ji vis delsė.
Ji pasitikėjo manimi, nes gyvenome kartu. Bet, matyt, blogos kalbos apie mane jai buvo susukusios galvą“, - pasakojo benamis.
Kai prieš metus L.Bridiščienė netikėtai susirgo, o po kelių dienų mirė ligoninėje, J.Slyvą aplankė Tauragės butų ūkio darbuotojas. Jis pasakė, kad vyriškis išeitų iš buto, kuris jam nepriklauso.
„Laukdamas dienos, kai mane išvarys, šiame bute pragyvenau vienerius metus. Turėjau santaupų, todėl mokėjau nuomos mokestį, už elektrą, šiukšlių išvežimą“, - pasakojo J.Slyva.
Pinigų tauragiškis užsidirbdavo versdamasis atsitiktiniais darbais.
Galėjo kreiptis į teismą
Po sugyventinės mirties J.Slyva turėjo galimybę kreiptis į teismą ir paprašyti patvirtinti, kad jis su L.Bridiščiene gyveno ir vedė bendrą šeimos ūkį. Gali būti, kad teismas tauragiškiui būtų leidęs nuomoti butą, kuriame gyveno.
Vyras patarimo, kaip jam elgtis, buvo nuėjęs pas tuo metu rajono mero patarėju dirbusį Sigitą Kancevyčių. Po to jis nei teisme, nei savivaldybėje nebesilankė.
„Jurijus man duodavo pinigų sumokėti mokesčiams, nes neturėjo jėgų savimi pasirūpinti.
Suprantu, kad svetimi žmonės jam neprivalo padėti, bet savivaldybės darbuotojai galėjo ištiesti pagalbos ranką iš žmogiškumo. Paraginti nueiti į teismą ar galiausiai jį į teismą nuvežti. Bet jie žiemą žmogų išmetė į lauką“, - užtarė buvusį kaimyną 43 metų Česlovas Girdžius.
Č.Girdžius buvusį kaimyną, su kuriuo gerai sutaria, įleidžia į savo namus pernakvoti.
„Apie tai, kad turi kreiptis į teismą, J.Slyva buvo informuotas ne kartą. Tačiau šiam žmogui, matyt, nerūpėjo, kaip jis toliau gyvens.
Jis nepareiškė noro pratęsti nuomos sutarties, todėl savivaldybė kreipėsi į teismą, kad jis būtų iškeldintas iš šio buto.
Teismas savivaldybės prašymą patenkino už akių, kadangi J.Slyva teisme nedalyvavo“, - paaiškino Tauragės rajono savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Rimkus.