Viešosios įstaigos „National Literacy Trust“ vyriausiosios analitikės Christinos Clark teigimu, maždaug 5 proc. visų suaugusių Britų salyno gyventojų yra beveik beraščiai (raštingumu nepranoksta vidutinio ne vyresnio nei septynerių metų amžiaus vaiko).
Tyrime dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. moksleivių iš 111 Didžiosios Britanijos mokymo įstaigų.
Tyrimo duomenimis, beveik 40 proc. pradinį išsilavinimą įgijusių vaikų, kurių amžius paprastai būna 11 metų, vidurinę mokyklą pradeda turėdami raštingumo sugebėjimus, kurie turėtų būti būdingi ne vyresniems nei 6-9 metų vaikams. Taip pat nustatyta, jog maždaug trečdalis Londone gyvenančių vaikų namuose neturi nė vienos knygos, tačiau beveik 85 proc. jų teigė turintys žaidimų kompiuterį, 81 proc. gyrėsi nuosavu mobiliuoju telefonu.
Neraštingumo problema itin aktuali Didžiosios Britanijos sostinėje, kur daug vaikų yra gimę imigrantų šeimose ir anglų kalbos mokosi kaip antrosios. Be to, dauguma imigrantų ilgą laiką apskritai vengia užrašyti vaikus į mokymo įstaigą. Nurodoma, jog didelėje dalyje Londono mokyklų vaikai, kuriems anglų kalba nėra gimtoji, sudaro daugumą – manoma, jog tai gausios per labai trumpą periodą Jungtinės Karalystės sostinę užgriuvusios atvykėlių bangos rezultatas.
Nepaisant britų valdžios pastangų mažinti neraštingumą šalyje parūpinant gyventojams nemokamų knygų bei vykdant kitas panašaus pobūdžio iniciatyvas, neraštingų asmenų skaičius Jungtinėje Karalystėje, ypač – Londone, išlieka grėsmingai didelis ir beveik nemažėja.