Tačiau, pasak politiko, būtina suvokti, kad tokie informacijos
rinkimo metodai yra būtini užtikrinant saugumą, o specialiosios
tarnybos šių priemonių nenaudoja be reikalo.
„Kokie tie elementai, kurie leistų sukurti pasitikėjimą ir
sutarimą, kad slaptosios tarnybos su savo specifiniais informacijos
rinkimo metodais reikalingos užtikrinant nacionalinį saugumą? Į
šį klausimą galime atsakyti tik visi kartu. Aš nesiūlyčiau
išankstinių receptų. Bet manau, kad susirūpinimas piliečių
teisių ir laisvių užtikrinimu, kurių pagrindinė sąlyga yra
Lietuvos valstybė ir piliečių pasitikėjimą turinčios, jos
gyvavimą užtikrinančios institucijos, turi atvesti prie tos pačios
išvados - reikalingi bendri žingsniai ir politikų, ir pilietinės
visuomenės“, - išplatintame pranešime sako parlamentaras.
Pasak NSGK vadovo, žmogaus teisių ir kitų pilietinių
iniciatyvų požiūriu, valstybė nepagrįstai dažnai palengvina
operatyvinių priemonių naudojimą tiriant nusikaltimus.
„Ir nesant pasitikėjimo bei dialogo atmosferos, abejojama
parlamentinės, vidinės institucinės ar bet kokios kitos kontrolės
efektyvumu ir tarnybas įtarinėjamos neteisėtomis arba teisėtomis,
bet nebūtinomis, sekimo operacijomis prieš žurnalistus, politikus,
visuomenininkus“, - teigia Seimo narys.
Anot jo, lengviausia pasakyti, kad kovojant su korupcija, kuri
„yra pažeidusi dalį politinio sluoksnio, dalį verslo, dalį
žiniasklaidos“, pagrįstų įtarimų bei kaltinimų patvirtinimas
techninėmis priemonėmis yra būtinas. Sudėtingiau, parlamentaro
manymu, siekti, kad atsirastų „bent dalinė pasitikėjimo atmosfera“,
ir šis klausimas neišsprendžiamas vienpusėmis iniciatyvomis.
Seimas gegužę priėmė Operatyvinės veiklos įstatymo pataisas,
kuriomis supaprastino galimybes prokurorams slapta klausyti
įtariamųjų pokalbių. Įsigaliojus priimtoms įstatymo pataisoms,
teisėjas leis slapta klausyti nebe konkretaus telefono numerio, o
asmens. Tokiu būdu siekiama, kad sankcijas taikyti slaptas
operatyvines priemones išduodantiems teisėjams sumažės darbo
krūvis ir jie galės geriau įsigilinti į pateiktų prašymų
pagrįstumą.
Tuo pačiu metu kai kurie politikai pasipiktino esą neadekvačiu
operatyviių priemonių naudojimu Europos Komisijai paskelbus, jog
2008 metais Lietuvos teisėsauga 85,3 tūkst. kartų kreipėsi į
komunikacijos operatorius dėl duomenų pateikimų. Atsakingų
institucijų atstovai paskelbė, jog tokie skaičiai - iškreipti dėl
skaičiavimo metodikos, duomenys dubliuojami, nes dėl kiekvieno
asmens reikia kreiptis į kelis operatorius.