Nusiraminkite, ponai nusidėjėliai, – aiškinau, taikydama grupinę psichoterapiją. Minėtasis Dominique’as pats, niekieno neprašomas trumpai drūtai nurodė 3 savo žlugimo priežastis: „Tai pinigai, moterys ir mano žydiškumas“, – pareiškė jis. Aptarkime jas po vieną atskirai. Pinigai nė vienam iš jūsų kišenių neplėšo, o ir banke ne(užsi)guli. Dėl moterų kiek kebliau, nes jų knibždėte knibžda visur, o naujausiais ir dargi negalutiniais surašymo duomenimis Lietuvoje silpnosios lyties atstovių yra gerokai daugiau negu stipriosios. Tai kaip jų išvengsi? Vis dėlto mūsų sąlygomis jos mažiau pavojingos. Reikalas tas, kad gyvename plačių pažiūrų šalyje, tad beveik visos lemtingos moterys, išskyrus Jos Ekscelenciją Geležinę rūtą, Seimo (arba likimo) Ironiją ir aukštųjų finansų Šimonytę, jau persikvalifikavo į Olialia pupytes.
Šios net viešojoje TV erdvėje gundomai traukia (porno)erotinį viliotinį, esą visi turėtų norėti jų kopūstukų, o jos savo ruožtu ne prieš pagraužti morkyčių. Tikėtina, kad ne kitaip tos pupytės elgtųsi ir uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, viešbučio kambaryje, akis į akį su turtingu klientu, pavyzdžiui, TVF pirmasėdžiu…
Trečioji priežastis jums, nusidėjėliai, apskritai netaikytina: juk nė vienas iš jūsų nėra žydų kilmės prancūzas kairysis, kuriam klastingai trokštų pakenkti vengrų kilmės prancūzas dešinysis, ypač kad pats Nicolas turi nepriekaištingą užkietėjusio palaidūno reputaciją.
Kur kas labiau tikėtina, – rūsčiai įspėjau, – kad jus visus, žinoma, kiekvieną skyrium, ištiks apgailėtinas terminatoriaus Arnoldo likimas. Mat net jeigu nesi sučiumpamas nusikaltimo vietoje ir iškart pasodinamas už grotų kaip Dominique’as, visi neleistini lovos nuotykiai vis tiek gali išaiškėti, arba po 9 mėnesių, arba net po 10 metų, nes jokio senaties termino čia nėra. Tada, žinoma, skyrybos, tiktai skyrybos, kaip ir atsitiko eksgubernatoriui, eksterminatoriui ir ekssutuoktiniui. Bet vis tiek jis yra tikras laimės kūdikis, palyginti su savo nelaimės draugu! Įniršusi Arnoldo žmona išsikraustė iš namų, o vargšas Dominique’as, už milijono dolerių užstatą išleistas iš areštinės, beregint buvo nugabentas tiesiai pas įniršusią žmoną – gavo neterminuotą namų areštą!
Prancūzai, sukrėsti tokio žiauraus amerikiečių elgesio, masiškai lieja protestą prie Eiffelio bokšto ir kitų vertikalių, net atsisako turistinių kelionių į Niujorko viešbučius. Bet jūs visi ir kiekvienas skyrium, – paguodžiau, – nesivaržydami galite ten važiuoti, Dominique’o likimas jums negresia dėl jau minėtų 3 jo paties nurodytų priežasčių. Galite nebijoti ir skyrybų, žinoma, jei nesukūrensite gyvenamojo namo, nenorėdamas jo dalytis su neatlaidžia sutuoktine, kaip vis dar pasielgia vienas kitas nestabilios psichikos lietuvis mergišius, net nebūtinai suvalkietis. Be pasekmių išsilaisvinę iš šeimos pančių galėsite sukti, regzti, megzti ir jums parankiu metu nutraukti lengvus romanus su gimnazistėmis kaip koks Šedžius, todėl jums nereikės vaikytis kokios nors savų ir svetimų namų tvarkytojos sijono kaip pasielgė holivudinis Arnoldas ar tarptautinis „valiutčikas“ Dominique’as.
Ši optimistinė mano pranašystė nuramino atvykėlius, nušvitę jie skirstėsi, dalydamiesi džiaugsmingais ateities planais.
Bet vienas nuolatinis salono Dura necessitas lankytojas (porno)erotinių planų, matyt, neturėjo, todėl, užuot patraukęs klystkeliais, priėjo prie manęs ir konfidencialiai, t. y. niekam, net VSD, negirdint, pareikalavo: „Nešiukšlinkite kalbos nei anglicizmais, nei rusicizmais!“ Ištraukęs iš po skverno „Lietuvių žargono žodynėlį. Kalbos paribius ir užribius“ padovanojo tą knygą man, pagrūmojęs, kad šiame vertingame leidinyje, apkaišytame Walto Witmeno ir Umberto Eco citatomis, remiamame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, žodžio „valiutčikas“, kurį aš neatsakingai viešai pavartojau, NĖRA. Atsiverčiau: akurat! Užtat yra daug kitų labai vertingų žodžių, ypač iš b, ch, ir p raidžių. Jų necituosiu, nebent, pavaizdumo dėlei, paminėsiu kelis tokius nekaltus kaip „bajavykas“, „chajukas“ ir „pyzdauskas“. Ilgai studijavau šį Almos litteros išleistą puikų mokslinį Egidijaus Zaikausko žodyną su dar puikesne nuoroda į Umberto Eco knygą „Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje“, dar ilgiau dėjau skersai išilgai tuos žargoninius naujadarus ir senadarus, kol iš perkaitusių smegenų ėmė eiti „pirigaras“ – apsvaigau nuo tobulo žargono grožio, „zadušylino“, „zapielino“ mane „kamutožnas“, todėl visiems būtiniausiai privalomas vadovėlis. Kai jau „dafiga“ visko sužinojau, numečiau sveikinimo „majaką“ Ironijai Smetonienei: „Vobšče afigienas VLKK prožektas!“
Tiesiai iš lituanistinės „psichuškės“ Krescencija ŠURKUTĖ