Užtat vizijų - nors „Volvo“ vilkiku estams vežk. Tapome pirmąja valstybe pasaulyje, kurioje prezidentė premjerą giria tik už vizijas.
Bet grįžkim prie dviejų užmušančių XXI a. mūsų valdovų idėjų. Kokios jos?
D.Grybauskaitė pasiūlė A.Kubiliui „pasielgti drąsiai“ ir visus pradedančius verslininkus metams atleisti nuo visų mokesčių, šių verslininkų netikrinti ir nieko jiems nedrausti. A.Kubilius raukosi. Bet gal puiki ta prezidentės idėja?
Jei tokią mintį būtų paskelbusi pavyzdingo elgesio, mokytojams vargo nekelianti klasės šešetukininkė, iš tėčio išgirdusi apie M.Gorbačiovo laikų kooperatyvus, plotume katučių - vis pažanga. Bet jei vertiname prezidentę, kuri jau greit dveji metai kaip valdo Lietuvą?
Mažoka tada. Po metų visi prezidentės nurodymu palepinti pradedantys verslininkai žlugs, tiksliau, supras, kad jiems geriau bankrutuoti ir metų ciklą „be mokesčių ir kontrolės“ vėl pradėti iš naujo.
Išvada - mūsų prezidentė M.Gorbačiovo „perestrojką“ prisimena tiksliai. Antra, idėja pradedančius verslininkus atleisti nuo mokesčių - tikrai ne vienintelė prezidentės pateikta idėja. Dar buvo rotacija. Dveji valdymo metai - dvi idėjos. Apibendriname. Geras valstybės valdymas = visų rotacija su visais + visų kritika, išskyrus D.Grybauskaitę!
Taip ir turi būti? Net patinka? Jei taip, kodėl tada balsuojate kojomis į londonus? Kodėl urzgiate, kad valstybė valdoma blogai, kad visi vagys, o jūs skurstate? Daugiau nuoseklumo, ponios ir ponai, kad ir kaip retai protelis beateina Lietuvon paviešėti.
Tą pat dieną Seimo pirmininkės I.Degutienės išmąstyta idėja, kad kiekvienam verslininkui, kiekvienai pramonės šakai reikia leisti įsivesti nuosavą minimalią algą, verta jei ne Nobelio, tai bent jau Nacionalinės meno ir literatūros premijos.
Taip ir girdžiu B.Lubį su pasididžiavimu skelbiantį, jog jo įmonėse minimali alga 111,11 Lt didesnė už N.Numavičiaus, o šį atsikertantį, kad jo minimali alga 33,33 Lt didesnė už didžiausių D.Mockaus vargdienių. Galiausiai paaiškėtų, kad tik Kėdainių kniazius vis dar moka mizeriškus 800 Lt, užtat dar tiek pat kiekvienam - vokeliuose.
Taip negali būti? Negali antras valstybės asmuo pjauti tokį grybą? Dar ne taip gali. Kas tuo abejoja, tepasiklauso radijo įrašų. I.Degutienė taip ir pareiškė: „Tegu minimalią algą didina tie, kurie gali!“ O tie, kurie negali, tegu nedidina. Žodžiams ankšta, minčiai erdvu.
Kitas klausimas, ar Seimo pirmininkė, gavusi klausimą, kas yra minimali alga, išlaikytų ekonomikos pradžiamokslio egzaminą. Nes minimali alga yra toks daiktas, kurį sukūrė ir nustato politikai, besižavintys valstybės reguliavimu. Mažiausia alga, kurią nustato verslininkas, nėra ir negali būti „Lietuvos minimali alga“, nes tai gali nustatyti tik valstybė.
Kas paaiškins Seimo pirmininkei, kad jei jau ji nori minimalios algos kaip tokios, negali būti nei chemijos pramonės minimalios algos, nei minimalios Seimo tualetų valytojų algos, nei minimalios ūkininkų samdinių algos. Arba valstybė turi minimalią algą, arba ją panaikina.
Lygiai taip pat negali būti Garliavos, Rietavo ar Balbieriškio minimalios algos, kaip siūlo I.Degutienės rėmėjai partijoje, nes Lietuva - skaitykite Konstituciją - yra unitarinė, o ne federacinė valstybė.
Bet gal mes perdaug iš mūsų valdovų norim? Gal jiems ir nereikia tų idėjų spausti iš savęs? Galbūt. Tik kam tada žmones juokinti.
Kam pliurpti apie energetiką tokius niekus, kad jie kada nors, kai jų ir pėdos valdžioje jau bus ataušusios, pastatys suskystintų dujų terminalą ir atominę elektrinę, jei jie bijo pajudinti net pirštą, kad nupirktų daug pigesnį agregatą Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei. Kad A.Čubaisas iš RAO JES, kurio ausis galima pamatyti už J.Garbaravičiaus stoto, nedirtų nuo mūsų devynių kailių, kaip dabar. Nes tada Lietuva iš Rusijos galėtų pirkti tik pigią naktinę elektrą, o daug brangesnę dieną generuoti iš Kruonyje sukauptos per naktį.
Ir mums būtų gerai, ir garbingai Kauno konservatorių šeimai liktų. Pelnai, savaime suprantama, sumažėtų. Todėl negalima. O būrai ištvers.
Mūsų valdovai tik kompromituojasi bandydami iš savo išdžiūvusių nuo gyvenimo kabinete smegenų išspausti kokią naują idėją. Trims likusiems milijonams, tarp kurių du trečdaliai yra išlaikytiniai, kandidatai į tokius arba tokiais jaučiasi, to nė nereikia. Jiems visiškai pakanka garsiai ir nuolat kartoti, jog atimsime viską iš tų, kurie dar kruta ir padalysime tiems, kuriems nekrutėti yra principo reikalas. Tą darom jau 19 metų - nuo LDDP ir A.Brazausko sugrąžinimo į valdžią.
Kai pasiklausai D.Valio, A.Sekmoko, Ž.Plytniko ar kokio M.Majausko, pagauni save svarstantį, ar kai kuriuos iš jų tvarkinga namų šeimininkė rizikuotų siųsti į parduotuvę duonos ir pieno parnešti.
Istorijos pradžią apie M.Majausko vaiko vežimėlyje rastą peilį ir premjero patarėjo „valstybinę“ isteriją girdėjo visi. Tik retas
girdėjo istorijos pabaigą, kurios M.Majauskas viešai jau nepasakojo. Mat „atentatas“ prieš A.Kubiliaus patarėją baigėsi tuo, jog paaiškėjo, kad peilį į vežimėlį pasidėjo ir pamiršo paties M.Majausko uošvis.
Žvelgdamas į mūsų valdovų artimiausią aplinką, kurioje per dvejus metus sudygsta „net“ dvi idėjos, prisimenu paskutinę chemijos pamoką tolimais 1975 metais Palangos vidurinės mokyklos 11c klasėje.
Chemijos mokytojas, už akių pagarbiai visų vadinamas Švilpiu, kviečia prie lentos taisytis iš dvejeto panelę K., turinčią tik tris kiaurus dvejetus. Tai dabar ji liktų be atestato, o šauniais planinio L.Brežnevo ūkio laikais nepažangių būti negalėjo net teoriškai.
Mokytojas panelei K. duoda užduotį nubraižyti sieros rūgšties gamybos kelią. Nelengvas, bet ką tik kartotas dalykas. Tik kandidatės į trejetą veide nesuvirpa nė raumenėlis.
Švilpis susidomi tokia šalta mokslo auka, mąsto ir bando suskelti juoką: „Parašyk sieros rūgšties formulę, ir baigiam.“ Bet K. stovi kaip įkalta: H2SO4 - skystis ne iš jos planetos. Čia mūsų mokytojas atgyja taip, lyg būtų koks astronautas Mėnulyje, išpučia akis, suplevėsuoja rankomis ir jau visai linksmai pasiteirauja: „Na, bent vandens formulę gali?“
Panelė K. irgi visa nušvinta, čiumpa kreidą, ir 40 žvengiančių padarų išvysta tokį mokslinį jos rezultatą: „H2“. Ir viskas, klausia Švilpis. Panelė K. išpučia akis, lyg klausdama: „O ko dar?“
Griaudi mokytojo, išugdžiusio ne vieną puikų chemiką, auksinė frazė, kurios ir mirdamas nepamirši: „Rašau tris, išvedu tris ir konstatuoju - kokią tave motina prieš vienuolika metų atvedė į mokyklą, lygiai tokią pat rytoj ir išsives.“