Iš ūkininkų – tik saugūs maisto produktai

Kad šios rizikos būtų išvengta arba ji būtų bent kiek sumažinta, rūpinamasi ir valstybiniu, ir europiniu lygmenimis. Tai įgyvendinama ir per valdymo reikalavimus, kurių laikytis turi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“ dalyviai. Šiais metais įsigaliojo keturios naujos valdymo reikalavimų grupės: augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto saugos, pašarų saugos ir ūkinių gyvūnų sveikatingumo.

Valdymo reikalavimai Lietuvoje įgyvendinami palaipsniui per tris etapus:  nuo 2009 m. pradėta laukinių paukščių, natūralių buveinių ir laukinės augalijos, gyvūnijos apsaugos, požeminio vandens apsaugos nuo taršos, nuotekų dumblo naudojimo, vandenų apsaugos nuo taršos nitratais, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų kontrolė; nuo 2011 m. pradėta jau minėtų reikalavimų kontrolė, o nuo 2013 m. bus pradėta ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų kontrolė.

Pasak maisto saugos reikalavimus kontroliuojančios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos, sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Čereškos, įvestų maisto saugos reikalavimų tikslas – kad vartotojus pasiektų tik saugus maistas. Todėl visuose maisto tvarkymo etapuose – jį gaminant, ruošiant, perdirbant, pakuojant, laikant, saugojant, gabenant, paskirstant, tiekiant, pateikiant parduoti, parduodant ir auginant maistui skirtus augalus ir gyvūnus – maistą tvarkantys asmenys turi laikytis higienos normų ir imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad rinką pasieks tik saugūs produktai. Saugiais produktais laikomi sveikatai nekenkiantys (nenuodingi, neužkrėsti žmogui pavojingomis medžiagomis) ir vartojimui tinkami (nesugedę, nesupuvę ir pan.) produktai. Didelėse įmonėse vien laikytis higienos normų nepakanka: privaloma turėti ir įdiegtas bei įgyvendintas procedūras, pagrįstas Rizikos veiksnių analize ir svarbių valdymo taškų sistema (RVASVT). RVASVT – tai biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.

Pasak G. Čereškos, svarbu ne tik užtikrinti saugaus maisto tiekimą rinkai, bet ir imtis veiksmų, jei visgi nesaugus produktas pateko į rinką. Tokiam atvejui maisto gamintojai turi būti pasiruošę aprašytus nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmus. Jei ūkininkas sužino, kad jo pagamintas maistas ar produktai yra nesaugūs, jis turi kuo greičiau informuoti subjektą, kuriam pardavė produktą ir būtinai - pranešti VMVT. Ši institucija imtųsi atšaukimo iš rinkos veiksmų, jei tas produktas būtų plačiai pasklidęs ir tektų surinkti iš parduotuvių ir utilizuoti. Taigi svarbiausia ūkininkui turėti tų, kuriems platina produkciją, kontaktinius duomenis.

Aptikti nesaugų produktą padeda kitas reikalavimas - maisto ir maisto ingredientų atsekamumas visuose maisto tvarkymo etapuose. Atsekamumas – tai galimybė visais produkto tvarkymo etapais surasti maisto produktą, pašarą, gyvūną ar kenksmingą medžiagą bei asmenis, turėjusius kontaktą su gyvūnu ar tvarkomu produktu.

Reikalavimas dėl maisto atsekamumo glaudžiai susijęs ir su paskutiniuoju nurodymu: ženklinti produktus pagal teisės aktų reikalavimus. Mat produkto etiketėje nurodyti duomenys (produkto gamintojas, produkto pavadinimas, jo sudedamosios dalys, galiojimo terminas) gali padėti nustatyti, kodėl produktas netinkamas. Ženklinimo reikalavimas netaikomas ūkininkams, į rinką teikiantiems pirminius nefasuotus maisto produktus, tačiau dokumentuose jiems vis tiek reikia nurodyti gamintojo vardą, pavardę, produkto pavadinimą ir jei reikia, vartojimo terminą.

G. Čereškos nuomone, reikalavimai nėra sudėtingi - tvarkingi ūkininkai jų ir taip laikosi: „Tvarkingai ūkininkaujant, reikalavimus galima labai lengvai įgyvendinti, pagaliau jei ūkininkai gamins nekokybišką produktą, vartotojai tiesiog iš jų nepirks“.

Daugiau informacijos: tel. 1841, (8~5) 2526999, interneto svetainėse www.paramakaimui.lt, www.nma.lt, el. paštu info@nma.lt

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.