Šios savaitės įvykiuose Lazdijų rajone, kai specialiosios tarnybos vietos valdžiai pateikė įtarimus piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, kas išvertus į normalią kalbą reiškia ne ką kitą kaip korupciją, išskirčiau dvi ypač matomas tendencijas.
Pirmoji – gyventojų, o ypač – politikų reakcija į vaizdą, kai STT agentai išveda rajono valdžios vyrus ir uždaro juos į areštinę. Kita – ar tikrai šalies specialiosios tarnybos netampa politinių užsakymų stalu, ant kurio tarsi “daktariška” dešra pusryčiams pjaustomi žmonių likimai.
Tiesa, vyrukų blizgančiais kostiumais ir brangiais batais vizitas Lazdijuose toli gražu neprilygo garsiajam buvusio Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos sulaikymui. Nei kaukių ant galvų, nei antrankių ant valdininkų riešų šįkart nebuvo. Tačiau pasipylę komentarai internete ir kalbos gatvėje, įstaigose buvo dvejopi – vieni rėkė, kad “jie visi vagys”, kiti nuoširdžiai gailėjo ne tik sulaikytųjų, bet, visų pirma, jų šeimų ir artimųjų, ypač – kaip tokia “zonderakcija” paveiks jų vaikų gyvenimą.
Skeptikams, kurie teigia, kad “kas čia tokio kažkoks etatas”, siūlyčiau pabandyti suskaičiuoti, kiek per ketverius metus (tiek trunka savivaldybės tarybos nario kadencija) “Lazdijų šilumos” įmonės direktoriaus pavaduotojai komercijos reikalams, “darbietei” Marijai Bakšienei bus išmokėta darbo užmokesčio. Iš savivaldybės ir jos įmonės, t.y. visų mūsų, biudžeto. Tada peržvelgti savo praėjusio šildymo sezono sąskaitas už šilumą – ir bus aišku, kiek kainuos “kažkoks etatas”.
Antruoju atveju buvau priblokšta vietos socialdemokratų ir “paulauskininkų” reakcija – atrodė, kad sužinoję apie konservatorių ir “darbietės” sulaikymus, jie jei tik galėtų, visame mieste iškeltų trispalves.
Socialdemokratus, paskubėjusius jau ir ištriūbyti apie rajone imamą valdžią į savo rankas, dar galiu suprasti. Į nokautą pačiame praėjusių savivaldos rinkimų vajuje pasiųstas ekskomunistas Algirdas Kreiza dabar jau galėtų eiti skelbti Dievo buvimą žemėje ir spausdamas ekologišką rapsų aliejų uošvio ūkyje bent jau jausti moralinį orgazmą.
Buvusiems buvusio generalinio prokuroro sukurtos ir vėliau Darbo partijai padovanotos Naujosios sąjungos vietininkams Lazdijų provincijoje šiandienė situacija – geras būdas Lazdijų miesto seniūnei, ekssocialliberalų skyriaus ekslyderei Vaidai Gazdziauskienei perimti sujungtos partijos skyriaus pirmininkės vairą į savo rankas.
Valstybės politiko, t.y. savivaldybės tarybos nario, papirkimas – sunkus nusikaltimas. Ne ką mažesnis nusikaltimas yra ir tokio rango pareigūno imamas pasiūlytas kyšis, šiuo atveju - kėdė.
Kita vertus, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų atkreipti dėmesį ir į faktą, kad vienam iš įtariamųjų – Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjui Vidmantui Pilviniui – įtarimai pareikšti už galimai nusikalstamą veiką, kurią jis greičiausiai vykdė būdamas ne kuo kitu, o Lazdijų rajono apygardos rinkimų komisijos pirmininku, t.y. asmeniu, kuriam įstatymas draudžia bet kokia forma kištis į rinkimų kampanijų batalijas ir net numato už tai griežtą atsakomybę.
Tie, kas šiek tiek domėjosi dabartinės Lazdijų rajono valdančiosios koalicijos formavimo ypatumais, geriau nei prokurorai gali pasakyti, kam – merui, konservatoriui Artūrui Margeliui ar jo į šiltas vietas susodintiems ir jam subinlaižiavusiems partijos bičiuliams - buvo svarbiausia, kas vadovaus Lazdijų rajonui.
Margelio pralaimėjimas mero rinkimuose iš esmės reiškė jų pačių išvarymą iš sotaus, investicijomis penimo savivaldybės rojaus. Štai ir netikėk, žmogau, kad užantyje auginamos gyvatės pirmiausia kerta jas šildžiusią krūtinę!