„Manau, kad jie (Lietuvos ir Lenkijos santykiai - BNS) yra
normalūs, tik šiek tiek kitoje stadijoje nei buvo prieš gerus
septynerius, aštuonerius metus, kai Lenkija ir Lietuva siekė tapti
Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Tada visa centrinė Europa
išgyveno intensyvaus bendradarbiavimo laikotarpį, visi siekėme tų
pačių tikslų, Lenkijai gebant imtis lyderystės ir vaidinant labai
svarbų vaidmenį. Dabar periodas yra gerokai ramesnis. (...) Tokių
dalykų, kurie, kaip sakau, romantiškai mus vienijo prieš
septynerius, aštuonerius metus, nėra darbotvarkėje“, -
penktadienių radijo stočiai „Znad Wilii“ sakė A.Kubilius.
Jis palankiai įvertino Lietuvos ir Lenkijos intelektualų, mokslininkų raginimus ramiai diskutuoti abiem šalims aktualiais klausimais.
„Inteligentų ir intelektualų paraginimas šiek tiek ramiau
diskutuoti visas problemas yra labai sveikas dalykas. Ir tai, kad
pirmieji tai inicijavo Lietuvos katalikiški inteligentai,
intelektualai, o po to atsiliepė lenkų inteligentai, yra labai
sveikas dalykas“, - sakė premjeras.
Jo nuomone, radikalizmą kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos
santykius, tautinių mažumų problemas greičiausiai paaštrino
ekonominė krizė. Vyriausybės vadovas tai vadino natūraliu
reiškiniu.
„O kad radikalizmo atsiradę politiniame diskurse daugiau, mano
atrodo, gana natūralus reiškinys. Pažiūrėjus į kitas Europos
valstybes, galime daryti išvadą, kad gili ekonominė krizė, gili
ekonominė duobė, recesija, visos socialinės įtampos natūraliai
sąlygoja tam tikro politinio radikalizmo atsiradimą“, - svarstė
A.Kubilius.
Dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius kaimyninės valstybės
mokslininkai yra pavadinę didžiausiu regresu nuo 1989 metų.
Prastėjančius Lenkijos ir Lietuvos santykius pastaruoju metu
paaštrino Lietuvos Seimo priimto Švietimo įstatymo nuostatos,
kuriomis tautinių mažumų mokyklose plečiamas dalykų dėstymas
lietuvių kalba ir nuo 2013 metų vienodinamos valstybinio lietuvių
kalbos egzamino užduotys lietuviams bei tautinių mažumų atstovams.
Lenkų taip pat netenkina, jog Lietuva netesi ankstesnių vadovų
duoto pažado išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą.
Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes
lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lenkų kalboje vartojamais
rašmenimis.
Tuo metu kai kurie Lietuvos politikai piktinasi Lenko kortos
dalijimu tautinių mažumų atstovams, Lietuvos lenkų rinkimų
akcijos atstovų vykdoma politika Vilnijos krašte.
A.Kubilius sako, kad didžiausia Vilniaus krašto problema yra ekonominis ir socialinis atsilikimas.
Jo teigimu, regiono vadovai užuot tai sprendę
koncentruojasi į kalbos klausimus.
„Vilniaus regiono problema - visų pirma socialinė ekonominė
problema. Ne kokia nors kitokia. Nedovanotina, kad regionas, esantis
šalia sostinės, ir pagal visus standartinius parametrus vien dėl
to, kad yra šalia sostinės, turėtų būti ekonomiškai ir socialiai
vienas labiausiai išsivysčiusių regionų Lietuvoje, o yra vienas
labiausiai atsiliekančių“, - penktadienį radijo stočiai „Znad
Wilii“ sakė Vyriausybės vadovas.
Jis tvirtino turįs priekaištų vietos savivaldybių vadovams,
kurie esą prioritetą teikia ne ekonominėms, socialinėms problemoms
spręsti, o su lietuvių kalbos naudojimu susijiems klausimams.
„Galėčiau išsakyti priekaištų ir tai pačiai vietos
bendruomenei, ir jai atstovaujantiems politikams, nes yra klausimas,
kiek intensyviai tokiems dalykams, kaip socialinis, ekonominis
vystymasis, dėmesio skiria vietos bendruomenė ir jos lyderiai, -
kalbėjo A.Kubilius. - Negirdėjau niekada, kad jie sakytų:
„žiūrėkite, mes turime labai svarbių investicinių projektų, mums
reikia pagalbos, mums reikia paramos, padėkite, ar dėl europinių
pinigų įsisavinimo, ar dėl dar ko nors“. Apie ką mes girdime? Apie
gatvių pavadinimus, apie pavardes, žinomas problemas, bet jos
nesprendžia socialinių ekonominių klausimų. Nesakau, kad jos
nesvarbios, bet jos nėra tos šių dienų gyvenimo ir viso regiono
plėtros problemos.“
„Kodėl tas pats Visagino miestas, kur 85 proc. yra nelietuviai,
kodėl jie, kai su jais susitinki, kalba tik apie socialinius ir
ekonominius projektus? Kodėl jie balsuoja už pačias įvairiausias
partijas?“ - klausė premjeras.
Vyriausybės vadovas pranešė, kad jo kancleris Deividas
Matulionis su darbo grupe penktadienį kaip tik lankosi Šalčininkų
rajone, kur nagrinėja labai konkrečius socialinius ekonominius
projektus.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms daugelį metų
vadovauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai. Daugumą
gyventojų šiuose rajonuose taip pat sudaro lenkų tautybės asmenys.