Motina sutiko duoti parodymus, nors turėjo konstitucinę teisę
atsisakyti liudyti dukters byloje.
Klaipėdietė pasakojo, kad jos dukra nuo mažumės buvo ramus
vaikas, klausė mamos, mėgo būti namuose, žiūrėti filmus ir
skaityti knygas.
Kartą paauglė mergaitė motinai papasakojo, kad jos mokykloje
mokosi čečėnai. Motina dukrai atsakė, kad tai yra normalus
dalykas, nes Lietuva priėmė nuo karo pabėgusius čečėnus ir leido
jiems apsigyventi. Vėliau ji susirado du draugus čečėnus - brolį
ir seserį.
Dukra motinai pasakojusi, kad čečėnai gerbia moteris, nevartoja
svaigalų. Motina dukros pasakojime nieko bloga neįžvelgė.
2004-siais E.Kusaitė gavo laišką nuo draugo čečėno. Jis rašė,
kad išvyko atgal į Čečėniją, atsiprašė, kad negalėjo
atsisveikinti. Jaunuolis teigė, kad ji jam labai patikusi, todėl jau
yra jo sužadėtinė. Laiške buvo duomenų, kad E.Kusaitė priėmė
musulmonų tikėjimą.
Lietuvių kalbos mokytoja dirbanti V.Kusienė atkreipė dėmesį,
kad laiškas parašytas taisyklinga lietuvių kalba, taisyklinga ir
sakinių konstrukcija. Jai taip pat kilo įtarimas, kodėl čečėnas
neatsisveikino su jos dukra. Nuo tada motina pradėjo įtarti kažką
negero.
V.Kusienė mano, kad jos dukrą nuo 13-os metų į neigiamą
veiklą įtraukė saugumiečiai.
Tačiau 2009 metais per ikiteisminį tyrimą apklausta motina
pasakojo kitaip, tuomet ji teigė, kad paauglė dukra
susidraugavo su čečėnu, bėgo iš namų, rengėsi musulmoniškais
rūbais, klausėsi kovos dainų.
2007 metais E.Kusaitė dingo, išvyko į Vokietiją ir apsigyveno
čečėnų šeimoje. Motina puolė ieškoti dukters, įtarusi
policininkus neveiklumu, pagalbos kreipėsi į tuometinį Klaipėdos
merą Rimantą Taraškevičių.
Grąžinta į Klaipėdą dukra kalbėjo apie teroro aktus. Pasak
motinos, iš Vokietijos sugrąžintą dukrą apsupo saugumiečiai,
kurie neva apsimetė musulmonais. Tuo metu grįžusi dukra nesuvokė
realybės, su ja buvo sunku bendrauti. Kad dukra kažkuo buvo
paveikta, pasak motinos, patvirtino dvi psichologės.
Pasak liudytojos, saugumo pareigūnas Dainius Noreika ragino ir
ją priimti islamo tikėjimą. Kai motina paragino pareigūną paimti
iš dukters kompiuterį, kad ji negalėtų juo naudotis ir
susirašinėti su čečėnais, šis atsakė, kad mergina gali juo
naudotis ir reikšti savo nuomonę. Tada motina pati išjungė
internetą.
Bylą nagrinėjanti teisėja Virginija Švedienė pareiškė
liudytojai, kad skiriasi teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti
parodymai. Liudytoja atsakė, kad kai kurie parodymai neteisingai
užfiksuoti.
Teisėja nuolat nutraukdavo liudytojos pasakojimą, primindama,
kad pasakotų ko jos klausiama. E.Kusienė tvirtino, kad jos
pasakojime vieni dalykai susiję su kitais ir ji turinti nuosekliai
pasakoti.
Prokurorai sako surinkę duomenų, kad E.Kusaitė rengėsi
susisprogdinti karinėje bazėje Čečėnijoje. Motina teigė, kad
2009 metais dukra susiruošė į Maskvą pas draugus Magmadovus.
Motina matė bilietą. Dukra žadėjo grįžti po mėnesio, jeigu
nebus pratęsta jos viza. Jai buvo priminta, kad yra užsiregistravusi
Darbo biržoje. Kelionės išvakarėse dukra nuėjo nakvoti pas
draugę, bijodama, kad rytą mama nepažadins ir ji negalės
išvažiuoti.
Sunkiu nusikaltimu kaltinama klaipėdietė gegužės 10 dieną
buvo paleista į laisvę, po pusę mėnesio trukusio suėmimo.
Tokį sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas priėmė
konstatavęs, jog E.Kusaitė nors ir formaliai, bet sistemingai
pažeidinėjo jai skirtų kardomųjų priemonių sąlygas, kardomosios
priemonės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant suėmimo.
Teismo nuomone, tyrimas šioje byloje baigtas, byla perduota
nagrinėti teisiamajame posėdyje, E.Kusaitė gali susipažinti su
bylos medžiaga, įskaitant ir čečėnų Aišos bei Apti Magmadovų
parodymus. Konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji
kaip nors trukdė bylą nagrinėti, nėra duomenų, kad dėl jos
kaltės būtų neįvykę posėdžiai.
E.Kusaitė privalo laikytis anksčiau skirtų kardomųjų
priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir registruotis
policijoje.
Generalinės prokuratūros prokuroro Mindaugo Dūdos teigimu,
E.Kusaitė, būdama laisvėje, planavo vykti į Maskvą ir susitikti
su Aišos ir Apti Magmadovų, kuriuos Rusijos pareigūnai kaltina
organizavus teroro aktą, motina.
Mergina aiškino, kad bendraudama su Tamara Magmadova nesiekė
daryti jokio poveikio suimtiems šios moters vaikams. Pasak
E.Kusaitės, ji bendravusi tik iš žmogiškų paskatų, jai
rūpėjusi draugės sveikata.
E.Kusaitė pirmą kartą buvo suimta 2009 metų spalį ir
nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki praėjusių metų
rugpjūčio. Tada Apeliacinis teismas taip pat nusprendė, jog bylos
nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.