Ekologiško pieno kooperatyvas plečia veiklą

Ekologinius pieno ūkius suvienijęs kooperatyvas „Eko Žemaitija” buvo naudingas ne tik sau, bet ir vartotojams.

Už savo gaminamą produkciją ūkininkai parduoda didesne kaina, o vartotoją pasiekia ekologiškas pienas ir jo produktai.

Neseniai ekologišką pieną kooperatyvas pradėjo tiekti Telšių centrinei ligoninei. Jei gaus Europos Sąjungos (ES) paramą, pasistatys ekologiško pieno perdirbimo liniją.

Tuomet šviežiu ir švariu pienu galės aprūpinti rajono vaikų darželius, lopšelius ir mokyklas.

Atsistoti ant kojų kooperatyvui „Eko Žemaitija” padėjo ES ir valstybės parama.

Aldona Čiuteikienė ūkį Mižikų kaime (Luokės sen., Telšių r.) užrašė sūnui Donatui.

26 metų vaikinui vienam tenka suarti ir apsėti 50 ha žemės, pamelžti 30 karvių ir nudirbti kitus ūkio darbus.

Sūnui dar padeda tėvas Petras Čiuteikis, o motina visa galva panirusi į kooperatyvo reikalus. Ji yra Telšiuose įsikūrusio žemės ūkio kooperatyvo „Eko Žemaitija” administratorė.

Burtis į kooperatyvą ūkininkus paskatino mažos pieno supirkimo kainos. „Mokėjo po 40 centų už kilogramą. Labiausiai perdirbėjai skriaudė smulkiuosius ūkininkus – jiems duodavo dar po mažiau”,– prisimena A.Čiuteikienė.

Be to, anksčiau niekas ekologiško pieno nesupirkdavo. „Pildavo jį į bendrą katilą”, – tvirtino A.Čiuteikienė, kurios ūkis Mižikų kaime buvo ekologinis.

Dabar kooperatyvas „Eko Žemaitija” per vieną dieną surenka apie 10–12 tonų ekologiško pieno.

Renka jį tik iš ekologinių ūkių, kurių savininkai yra kooperatyvo nariai. Žemės ūkio kooperatyvą „Eko Žemaitija” įsteigė 7 ekologinių ūkių savininkai. Dabar jis turi 36 narius.

Daugiausia tai smulkieji ūkininkai, bet, pasak administratorės, yra keletas ir stambių, kaip antai Vitalijus Buzys iš Raseinių rajono, kuris per dieną parduoda po toną ekologiško pieno.

Už ekologišką pieną kooperatyvas jiems visiems moka vienodai – po 95 centus už kilogramą.

Ekologišką pieną superkantį kooperatyvą susiranda ekologiniai ūkiai iš visos Žemaitijos.

Po Žemaitiją išsimėčiusių ekologinių ūkių pieną surinkęs kooperatyvas jį veža į Kauną ir parduoda AB „Pieno žvaigždės” filialui, kuris gamina ekologiškus sūrelius, grietinę, jogurtą ir kitokius produktus.

Tačiau dalį ekologiško pieno kooperatyvas vartotojui patiekia ir tiesiogiai. Pastaruoju metu šviežią pieną jis pradėjo tiekti centrinei rajono ligoninei.

„Per mėnesį ligoninei patiekiame maždaug po pusantros tonos šviežio ekologiško pieno”, – sakė kooperatyvo administratorė.

Šį pieną kooperatyvui tenka sufasuoti, paprastai tariant – supilstyti į butelius.

„Pilstome rankomis”, – kooperatyvo administratorė pripažįsta, kad tai nėra lengva.

Taip išpilstytą pieną kooperatyvas turi patiekti, o ligoninė suvartoti per 24 valandas.

„Kodėl negalėtume įsigyti pieno pilstymo linijos?” – pradėjo svarstyti kooperatyvo vadovė.

Turėdamas ją kooperatyvas galėtų bent pasterizuoti pieną.

Tuomet ekologišku pienu galėtų aprūpinti ir daugiau vartotojų, pirmiausia rajono vaikų darželius ir lopšelius, mokyklas.

Kooperatyvas „Eko Žemaitija” jau turi parengęs nedidelio pieno cecho statybos projektą, jam įgyvendinti jau kreipėsi ir ES paramos, tačiau apie jį A.Čiuteikienė pasakoti dar nenorėjo. „Neaišku, ar gausime paramą”, – abejojo ji.

Paramos projektui įgyvendinti pripažintas žemės ūkio kooperatyvas „Eko Žemaitija” kreipėsi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas” antrąją veiklos sritį.

Pagal šios priemonės antrąją veiklos sritį remiama ne tik žemės ūkio produktų gamyba, bet ir prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų ir (arba) išaugintų valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t.t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai (arba kooperatyvo, kuris iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu, supirktų iš savo narių jų ūkiuose pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų parengimas, perdirbimas ir tiekimas rinkai).

Finansuojama iki 40 procentų visų projektui įgyvendinti finansuoti tinkamų išlaidų. Tačiau pienininkystės ūkiai ar jų kooperatyvai, vykdantys kompleksinį pirminio žemės ūkio produkto gamybos ir savo valdoje pagaminto pieno perdirbimo projektą, gali tikėtis 10 proc. didesnės paramos.

Dar 10 procentų pridedama ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Taigi kooperatyvas „Eko Žemaitija” pieno apdirbimo projektui įgyvendinti tikisi gauti iki 60 proc. finansavimą.

Tačiau šįmet dėl paramos – didelė konkurencija. Kitoms gyvulininkystės šakoms, tarp kurių pakliūva ir pieno sektorius, remti prašoma 10 kartų didesnės paramos sumos, nei jos šiai veiklos sričiai buvo skirta daugiau nei 206,9 mln. litų.

Tačiau pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, o toks ir yra „Eko Žemaitija”, atrenkant projektus paramai gauti turi prioritetą.

Pripažinti (ne vėliau kaip 2010 metais) ir veikiantys ne mažiau kaip 18 mėnesių žemės ūkio kooperatyvai yra septintas pagal svarbą šios veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytas pirmumo kriterijus (iš viso šiai veiklos sričiai yra patvirtinti 9 pirmumo kriterijai).

Kodėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia prioritetą žemės ūkio kooperatyvams?

„Yra didesnė tikimybė, kad kooperatyvų projektai bus ekonomiškai gyvybingesni”, – paaiškino ŽŪM Kaimo plėtros departamento kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Kunigėlis.

Apskritai, jo nuomone, ūkininkams, ypač smulkiesiems, rinkos sąlygomis lengviau gyventi susijungus į kooperatyvus.

Todėl teikiant paramą atsižvelgiama ne tik į kooperatyvus, bet ir jų turimą narių skaičių. Pagal kooperacijos taisykles kooperatyvui įkurti pakanka ir penkių narių, tačiau didesni kooperatyvai paramą gauti turės daugiau galimybių.

Pirmenybė gauti paramą teikiama ne tik kooperatyvams, bet ir jų nariams.

„Šįmet ūkiams modernizuoti paramos siekia dar šeši mūsų kooperatyvo nariai”, – skaičiavo kooperatyvo „Eko Žemaitija” vadovė.

Tarp jų – Gečių kaime (Viešvėnų sen., Telšių r.) ekologiškai ūkininkaujanti Palmyra Šilingienė.

Su vyru Jonu ji turi 266 ha žemės, 36 melžiamas karves. Patys joms ruošia pašarus, ekologiškai augina grūdines kultūras. Dalį grūdų sušeria gyvuliams, kitus parduoda.

Visus darbus šeima nudirba, galima sakyti, pati. „Samdome tik melžėją”, – sakė Palmyra.

Ūkį Gečių kaime Šilingai nupirko iš Karolio Kazlausko, kuris nutarė pasinaudoti ES parama pagal programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos”.

Norėdama ekologiškai ūkininkauti ir K.Kazlausko turėtame ūkyje (P.Šilingienė ekologiškai ūkininkauja ir savame – Smilgių kaime turimame ūkyje), Palmyra priversta jį modernizuoti.

„Reikia naujo savaeigio krautuvo, mėšlo kratytuvo, ekologinių akėčių”, – vardijo moteris pirkinius, kuriems siekia paramos.

Palmyra žino, kad šįmet dėl paramos yra didelė konkurencija, tačiau ji tikisi ją gauti. „Mes turime pirmumo teisę”, – pabrėžė ūkininkė.

Jei paramos gavėjas yra ne trumpiau negu 1 metus kooperatyvo, kuris ne mažiau kaip 18 mėnesių yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu (pripažintas ne vėliau kaip 2010 metais), narys, jis atitinka šeštąjį pagal svarbą priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas” antrosios veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nustatytą pirmumo kriterijų.

Prioritetas žemės ūkio kooperatyvams ir jų nariams, be žemės ūkio valdų modernizavimo, teikiamas dar pagal 3 investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones: „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara”, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas” ir „Miškų ekonominės vertės didinimas”.

Ne mažesnę konkurenciją nei priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas” šįmet teks įveikti ir tiems pareiškėjams, kurie paramos siekia žemės ūkio produktams perdirbti ir rinkodarai.

Šiemet šiai priemonei skirta daugiau negu 79 mln. litų paramos. Prašoma per 120 mln. litų.

Tačiau kooperatyvus čia galės aplenkti tik tie pareiškėjai, kurie dar nėra gavę Europos Bendrijos (EB) paramos: priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara” įgyvendinimo taisyklėse pripažinti žemės ūkio kooperatyvai yra antrasis pagal svarbą pirmumo kriterijus (iš viso šiai priemonei nustatyti 6 pirmumo kriterijai).

Kooperatyvams, siekiantiems finansavimo pagal šią priemonę, numatyta ir daugiau lengvatų. Pavyzdžiui, pieno kooperatyvai, skirtingai nei kiti pareiškėjai, paramos pagal šią priemonę gali siekti naujiems pieno perdirbimo gamybiniams vienetams statyti.

Ekologiško pieno gamintojų kooperatyvas „Eko Žemaitija”, kaip tvirtina jo vadovė A.Čiuteikienė, sustiprėjo ir dabar jau gali plėsti savo veiklą pasinaudodamas ES parama.

„Iš pradžių neturėjome nieko – net pienvežį nuomojomės. Vėliau iš Vokietijos parsivežėme ten jau atidirbusį. Jis vis kur nors pakeliui pas ūkininkus subyrėdavo”, – apie sunkią kooperatyvo veiklos pradžią pasakojo jo administratorė.

Vėliau kooperatyvas pagal priemonės „Žemės ūkio modernizavimas” antrąją veiklos sritį kreipėsi paramos, ją gavo ir įsigijo naują pienvežį.

„Nuo tada atsitiesėme”, – neslepia A.Čiuteikienė.

Pripažinti žemės ūkio kooperatyvai gauna ne tiktai Europos Sąjungos, bet ir valstybės paramą.

Valstybės parama kooperatyvams teikiama jų steigimo ir administravimo išlaidoms iš dalies kompensuoti.

„Vienais metais gavome 38, kitais – 48 tūkst. litų paramą. Įsigijome kompiuterių, kitokios biurui reikalingos įrangos”, – džiaugėsi parama kooperatyvo „Eko Žemaitija” administratorė A.Čiuteikienė.

Per penkerius metus vienas kooperatyvas gali gauti iki 1 mln. 380 tūkst. litų. Parama skiriama atsižvelgiant į gamintojų kooperatyvo apyvartą.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, pripažintų žemės ūkio kooperacinių bendrovių skaičius pastaraisiais metais ėmė didėti. 2007 metais buvo pripažinta 12, 2008 – 35, 2009 – 30, 2010 – 39 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

2011–2012 metams pripažinta 27 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai).

Labiausiai kooperuotas pieno sektorius. Šiandien šalyje įregistruota maždaug septynios dešimtys pieno supirkimo įmonių, dauguma jų – kooperatyvai.

Užs. Nr. K494-14