Žkiūrėkite reportažą.
Pontifikas šiuos komentarus išsakė vykdamas į Kroatiją,
kurioje dauguma gyventojų yra katalikai, dalyvauti šios šalies
Bažnyčios minimos nacionalinės šeimos dienos iškilmėse.
Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II Kroatijoje lankėsi tris
kartus.
Tikimasi, kad Kroatija šį arba ateinantį mėnesį bus
informuota, ar galima užbaigti derybas dėl jos narystės Europos
Sąjungoje, kurią šiuo metu sudaro 27 šalys. Daug kroatų nusivylė
dėl daugelį metų užtrukusio derybų proceso, taip pat dėl
neseniai Hagos tarptautinio tribunolo paskelbto nuosprendžio karo
nusikaltimais kaltinamam kroatų generolui, kuris savo šalyje
laikomas didvyriu.
Benediktas XVI sakė, kad Kroatijai įstoti į ES būtų
„logiška, teisinga ir būtina“ ir kad kroatai turėtų džiaugtis
galimybe užimti deramą vietą Europos politikoje ir institucijose,
žinant, kad visa Kroatijos istorija ir kultūra neatsiejama nuo
Senojo žemyno.
„Nuo ankstyviausių dienų jūsų šalis buvo Europos dalis, ir
tai savitai prisidėjo prie dvasinių bei moralinių vertybių, kurios
šimtmečius formavo Europos sūnų ir dukrų kasdienį gyvenimą ir
asmeninį bei nacionalinį identitetą“, - kalbėjo Šventasis Tėvas,
atvykęs į Zagrebo oro uostą.
Tačiau popiežius sakė žurnalistams, jog tam tikra baimė arba
skepsis yra suprantamas, nes Kroatija yra maža šalis, žengianti į
didelį, jau susiformavusį bloką.
„Galima suprasti, kad galbūt esama baimės dėl pernelyg stiprios
centralizuotos biurokratijos ir racionalistinės kultūros, kuri
nepakankamai atsižvelgia į istoriją... - į įvairios istorijos
turtingumą“, kuris būdingas Kroatijai, nurodė jis.
Benediktas XVI seniai palaiko Kroatijos siekį tapti Bendrijos
nare, kuri galėtų tapti dar vienu katalikybės bastionu bloke kartu
su Italija ir Lenkija. Tačiau ši kelionė vyksta tuo metu, kai
daugelis kroatų atrodo pavargę nuo reikalavimų, kuriuos reikia
išpildyti stojant į Bendriją.
Euroskeptiškos nuotaikos Kroatijoje sustiprėjo balandį, kai
tribunolas Hagoje skyrė generolui Ante Gotovinai 24
metus laisvės atėmimo už jo vaidmenį 1995 metais vykusioje
karinėje operacijoje, per kurią buvo siekiama išvyti serbų
sukilėlius iš teritorijų prie pietinės Kroatijos sienos su
Bosnija, kur jie buvo įsitvirtinę kelerius metus.
Daugelis kroatų gerbia A.Gotoviną dėl jo vaidmens kovose,
kurios atvėrė kelią Kroatijos nepriklausomybei nuo serbų
vadovaujamos Jugoslavijos po ketverius metus trukusio konflikto.
Benedikto XVI vizitas Kroatijoje, kurioje 89,8 proc. gyventojai
yra katalikai, laikomas stipriu postūmiu vyriausybėms pastangoms
įstoti į ES. Vatikanas buvo viena iš pirmoji valstybių
pripažinusių Kroatijos nepriklausomybę 1991 metais.
Popiežius sakė, kad Šventasis Sostas turi vilčių, jog tapusi
ES nare Kroatija padės pabrėžti Europos krikščioniškas šaknis
ir atsispirti, pasak Vatikano, Senajame žemyne vis labiau
įsigalinčiam sekuliarizmui. Kalbėdamas Zagrebe, Šventasis Tėvas
taip pat kritikavo Europą apimantį „individualizmą“.
Kaip ir daugelyje šalių, kurias Benediktas XVI lankė per
pasaulinę ekonomikos krizę, Kroatijoje buvo reiškiamas tam tikras
nepasitenkinimas dėl numatomų 2 mln. eurų išlaidų pontifiko
vizitui.
Šeštadienį nepatenkintieji planuoja surengti protestą, kuris
bus neįprastas šalyje, džiugiai sutikusioje Joną Paulių II per
ankstesnius vizitus.
Pirmąją vizito dieną pontifikas susitiks su šalies lyderiais,
o vėliau pasakys kalbą Kroatijos politikams, akademikams ir
verslininkams, taip pat susitiks su jaunimu.
Po sekmadieninių mišių Šventasis Tėvas melsis prie Antrojo
pasaulinio karo laikų Kroatijos primo kardinolo Alojzije Stepinaco
kapo; Jonas Paulius II A.Stepinacą paskelbė
palaimintuoju per vizitą 1998 metais.
Katalikai A.Stepinacą laiko didvyriu dėl jo priešinimosi
komunizmui ir atsisakymo atskirti Kroatijos Katalikų Bažnyčią nuo
Vatikano.
Tačiau jo beatifikacija vertinama prieštaringai, nes daugelis
serbų ir žydų kardinolą kaltina simpatizavus naciams.