„Ūkininko patarėjo“ akcija „Agrarines įstaigas – arčiau žemdirbių“ susilaukia įdomios reakcijos. Ir raginimas „įtikinkime valdžią suteikti Žemės ūkio rūmams realius įgaliojimus, be kurių neįmanoma tikra žemdirbių savivalda“, kol kas dar lyg ir atsimuša į abejingumo sieną. Suprantame – keliais rašiniais, kaip ir keliais žirniais, sienos nepramuši... Bet ją klibiname!
Ar Žemės ūkio rūmai negalėtų ir neturėtų perimti Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliekamų darbų? Šios įstaigos vienas strateginių tikslų apibūdinamas taip: „Informacijos kaupimo, apdorojimo bei operatyvaus teikimo srityje tobulinti ir plėtoti informacijos kaupimo, analizės ir naudojimo technines priemones, administruojant vis didėjančius informacijos srautus, operatyviai reaguoti į apibendrintos informacijos poreikius, įgalinančius užtikrinti efektyvius administracinius gebėjimus formuojant ir įgyvendinant valstybės žemės ūkio politiką.“ Tikra abrakadabra!
Kad informaciniai srautai dideli ir apdorojami tinkamai bei aiškiai bet kuriam žemės ūkio subjektui, ginčytis lyg ir nebūtų galima, tačiau neteko matyti ar bent girdėti, kad šios įstaigos atsakingieji darbuotojai dalyvautų, pavyzdžiui, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos posėdžiuose ir teiktų naujausią informaciją apie esamą situaciją šalyje bei užsienyje, prognozuotų padėtį rinkoje. Taigi ŽŪIKVC labiau panašėja tik į statistinių duomenų apibendrinimo centrą. Ši institucija išduoda ir įvairias juridinę galią turinčias pažymas, galvijų ir arklių pasus ir pan. Kieviena tokia paslauga žemės ūkio subjektams kainuoja, nors informaciją ir duomenis apie save jie – ŽŪIKVC – teikti privalo. Nemokamai.
O Žemės ūkio rūmų statutas skelbia, kad „...Rūmai turi teisę rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie ūkininkų ūkius ir kitas žemės ūkio įmones“ bei „teikti paslaugas pagal statuto nustatyta tvarka patvirtintus įkainius ir tarifus“.
Taigi gal ŽŪR tikrai galėtų po truputį perimti bent dalį ŽŪIKVC funkcijų, juolab kad Vyriausybės programoje, kuriai įgyvendinti laiko liko ne tiek ir daug, skyriuje „Lietuvos kaimo plėtra” teigiama „...Ugdysime ir didinsime žemdirbių savivaldos savarankiškumą: dalį funkcijų iš valstybės institucijų perduosime Žemės ūkio rūmams“.
Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas RAKICKAS, paprašytas išsakyti savo nuomonę, tvirtino, kad žemdirbių savivaldai seniai laikas perimti ŽŪIKVC funkcijas. „Vienareikšmiai esu už tai. Viską, kas įmanoma, turi tvarkyti susivieniję žemdirbiai. Jeigu per penkiasdešimt nelemtų okupacijos metų praradome gebėjimą patys rūpintis savo svarbiausiais reikalais, tai dabar labai vertėtų perimti užsienio šalių patirtį. Prieškariu mūsų šalies Žemės ūkio rūmai vienijo visą krašto ūkininkiją ir sugebėjo valdyti beveik visą žemės ūkio produktų perdirbimą ir perdirbtos produkcijos realizavimą užsienio rinkose, – sakė V. Rakickas. – Bet ką reiškia atiduoti tokią organizaciją kaip ŽŪIKVC? Ten gi tokia daugybė žmonių dirba, kiek įvairiausių interesų ir dar „stipendija“ valdiška, žinoma, ir priedai priedeliai... Žemdirbiai, šiuo metu norėdami gauti reikalingus dokumentus iš ŽŪIKVC, turi šiai įstaigai susimokėti, tai, esu įsitikinęs, kad ir savivaldai sutiktų mokėti. Bet, mano įsitikinimu, ŽŪR perėmus ŽŪIKVC funkcijas panašūs mokesčiai turėtų išnykti, nes ŽŪR iš dalies taip pat yra valstybės įstaiga, todėl dalis finansų būtų skiriama iš biudžeto, o darbuotojai ir atliktų jiems skirtus darbus. Dabar gi toks būrys ŽŪIKVC darbuotojų – valstybės išlaikomi, ir žemdirbiai nuolat už jiems reikalingą informaciją ar pažymą susimoka.
Daugiau nei dešimtmetį dalyvauju ŽŪR veikloje ir negaliu net prisiminti, kad mūsų aptariamos valstybės įstaigos atstovai dalyvautų kokiuose nors posėdžiuose. Na, o šventėse ir vakarėliuose tikrai esu matęs, – žodžių į vatą nevyniojo V. Rakickas. Apmaudu, kad dažniausiai Vyriausybės programose planuojami atlikti žemdirbiams naudingi darbai taip ir lieka tik skambūs šūkiai.“
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus Jono SVIDERSKIO teigimu, vien norėti yra mažoka, dar reikia ir galėti. Todėl, jo nuomone, pirmiausia žemdirbių savivalda turi gerokai sustiprėti. „Iš esmės pritariu ŽŪR funkcijų plėtimui, tačiau bet koks jų perėmimas turi būti labai sklandus, aiškiai reglamentuotas. ŽŪIKVC steigėjais buvo ir mūsų asociacija, ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, bet sutarę su Žemės ūkio ministerija savo dalyvavimo atsisakėme. Kalbant apie statistinių duomenų rinkimą, reikėtų nepamiršti, kad, laikantis Europos Sąjungos reglamentų, kai kuriuos duomenis rinktų ir juos apdorotų būtent valstybės institucija, – tvirtino J. Sviderskis. – Tačiau priekaištų ŽŪIKVC aš turiu. Pavyzdžiui, šios institucijos išduodamas arklio pasas. Mažo to, kad šis dokumentas su vandens ženklais, bet į jį surašoma tiek duomenų, kad susidaro gausybė puslapių ir taip arklio dokumentas tampa brangesnis nei žmogaus. Keliame šį klausimą ir tikimės, kad ŽŪM reaguos tinkamai. Taip pat, mūsų asociacijos nuomone, valdų registre reikalaujama gerokai per daug duomenų, žodžiu, yra klausimų, kuriuos reikia spręsti, tik bet koks nors greitas funkcijų perdalijimas tarp valstybės ir žemdirbių savivaldos sukeltų sumaišties, – sakė J. Sviderskis. – O žvelgdamas į ateitį labai tikiuosi, kad ŽŪR, t. y. mes patys, žemdirbių savivalda, tik stiprėsime ir sugebėsime įrodyti visuomenei bei valdantiesiems, kad bent dalį valstybės funkcijų galime perimti.“
„Man gana sudėtinga kalbėti apie ŽŪIKVC veiklą, nes nelabai žinau, ką ši institucija veikia. Informaciją renka? – nuoširdžiai stebėjosi ŽŪR prezidiumo narys Vidmantas DONIELA. – Tokią veiklą anksčiau vykdė ŽŪR, todėl ir dabar puikiai su ja susidorotų. Statistinius duomenys renka bei apdoroja ir kitos valstybės įmonės. ŽŪM jai reikalingus duomenis gali gauti ir iš Statistikos departamento.
ŽŪR būtina turėti ir atlikti daugiau funkcijų, tik tokiu būdu tapsime reikšmingesni, stiprės savivalda. Vien parlamentarizmo maža, būtina dirbti konkrečius darbus, – tvirtino V. Doniela. – O ŽŪIKVC veiklos aš, kaip ūkininkas, nepastebiu iš viso, ką jau kalbėti, kad minimo centro atstovai dalyvautų ŽŪR prezidiumo posėdyje teikdami nors kokią nors apibendrinančią informaciją ar skelbtų žemės ūkiui svarbias prognozes. Pirmai pradžiai gal bent kokią brošiūrą galėtų išleisti? – skeptizicizmo neslėpė V. Doniela. – Nes tikrai manau, kad ŽŪIKVC – tik dar vienas ES „įsūdytas“ biurokratinis mechanizmėlis.“