Mėsinių galvijų ūkiams – didesnis dėmesys

Todėl šiai šakai šįmet skirta didesnė Europos Sąjungos (ES) paramos biudžeto dalis.

Šįmet Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patvirtinto Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ biudžeto prioritetas – gyvulininkystė. Iš šiam sektoriui skiriamų paramos didžiausia dalis skirta mėsinei galvijininkystei.

Kaip paaiškino ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė, siekiant gaivinti gyvulininkystės sektorių, jam nuspręsta skirti ženklią finansinę paramą – net 65 proc. lėšų, numatytų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities biudžete.

„Mėsiniai galvijai per metus neužauga. Naudos iš šios šakos žemdirbiai priversi laukti keletą metų“, – paaiškino tokio ŽŪM apsisprendimo motyvus specialistė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) sulaukė 19 paraiškų(paraiškos šiai veiklos sričiai remti buvo renkamos iki balandžio 29 d.), kuriose prašoma per 9,7 mln. litų paramos. Kitoms gyvulininkystės šakoms remti prašoma daugiau nei 78 mln., paukštininkystei – daugiau nei 12,5 mln. litų paramos. Iš viso gyvulininkystės sektoriui skirta 84,5 mln. litų paramos lėšų (42,2 mln. Lt – mėsinei galvijininkystei).

Likusi šiai veiklos sričiai skirtų lėšų dalis – 43 mln. Lt – skirta augalininkystės sektoriui; 2,2 mln. Lt – paslaugoms žemės ūkiui remti.

Kuriam sektoriui priskiriamas ūkis, pareiškėjas gali pats nustatyti pagal ūkio pajamas ir investicijas. Jo pajamos per ataskaitinius metus iš šio sektoriaus turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. visų valdos veiklos pajamų, iš specializuoto subsektoriaus veiklos – ne mažiau kaip 20 proc. sektoriaus pajamų.

Kitaip sakant, jeigu daugiau kaip pusė ūkio pajamų gauta iš gyvulininkystės sektoriaus, galima siekti gyvulininkystei numatytos paramos, jei iš augalininkystės – augalininkystės sektoriui numatytos paramos.

Į paramą, skirtą mėsinei galvijininkystei pretenduoja ir Rokiškio rajono, Panemunėlio seniūnijos, Legiškio kaimo ūkininkas Tomas Davainis. Jis augina Lietuvoje retos – galovėjų veislės galvijus.

Ši egzotinė, Škotijoje išvesta galvijų veislė nėra populiari Lietuvoje. Mūsų šalyje galovėjai pirmą kartą įregistruoti 2003 metais. Tuomet keletą galovėjų veislės galvijų iš užsienio parsivežė vienas Kauno rajono ūkininkas.

Šiuo metu galovėjus augina 13 ūkininkų. Didžiausią – 100 galvijų – bandą Rokiškio rajone turi T.Davainis.

Tačiau daug galvijų Tomas parduoti dar negalėjo. Mėsai jie užauga per tris metus. „Šįmet pardaviau devynis jaučius“, – sakė ūkininkas. Karvių jis apskritai neparduoda. Laiko jas veislei.

Bandą jis žada padidinti iki 300 galvijų.

T. Davainis jau nemažai investavo į savo mėsinės galvijininkystės ūkį – kartu su paramos lėšomis – beveik tris milijonus litų. Kol kas investicijos dar neatsipirko.

Mėsinė galvijininkystė tinka tik kantriausiems ūkininkams: investicijų grąžos jiems tenka laukti ilgiau nei verčiantis pienininkyste ar juo labina augalininkyste.

Todėl mėsinės galvijininkystės sektoriui priskiriami ir tie gyvulininkystės ūkiai, kai 50 procentų numatomų investicijų skiriama šiai šakai. „Pareiškėjo valda gali būti priskiriama tam tikram sektoriui ir tuo atveju, jei jo numatytos investicijos į specializuotą sektoriaus veiklą yra susijusios su tam sektoriui būdinga veikla ir sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM)“, – paaiškino ŽŪM specialistė.

T. Davainis už savo lėšas stato naują tvartą, jei gautų paramą, pirktų krovininį automobilį pašarams vežioti.

Galovėjai vasaromis taip nugraužia žolę, jog ganyklos pavirsta juodu pūdymu. Norint išauginti mėsai, tenka juos šerti papildomai. Be to į ganyklą jiems reikia nuolat atvežti vandens.

Šiemet pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį investicijoms į žemės ūkio valdas prašomai paramos sumai viršijus skirtąjį metinį biudžetą, paraiškos vertinamos taikant nustatytus pirmumo kriterijus (mažėjančia svarbumo tvarka): pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai; valdos dydis iki 150 ha žemės ūkio naudmenų arba ūkyje laikoma iki 75 sąlyginius galvijų vienetus; pareiškėjas yra jaunasis ūkininkas; projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo; ūkyje diegiamos inovacijos; paramos gavėjas yra kooperatyvo narys; paramos gavėjas yra kooperatyvas (atsižvelgiama į jo narių skaičių); pareiškėjas turi „žaliąjį diplomą“, yra grįžęs iš emigracijos; projektai su didesne turto grąža.

„Norime, kad parama pasiektų tą žemdirbį, kuriam jos labiausiai reikia“,– paaiškino pirmumo kriterijų taikymo būtinumą ŽŪM specialistė M.Jusienė.

Nors bendrai pagal priemonę prašoma parama (per 646 mln. litų) net kelis kartus viršijo jos metinį biudžetą (155 mln. litų), ne visi pareiškėjai turi nerimauti dėl paramos jiems skyrimo. Nekonkuruoja pirmosios priemonės veiklos srities – Nitratų direktyvos įgyvendinimo – projektai, taip pat nėra konkurencijos ir tarp antrosios veiklos srities gyvulininkystės sektoriaus mėsinės galvijininkystės projektų.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija.