Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta teisininkų darbo
grupė siūlo įgyvendinant EŽTT sprendimą, jog neleisdama iki
gyvos galvos būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė R.Pakso
teises, keisti Lietuvos Konstituciją.
„Pritarėme teisininkų išvadoms ir siunčiame jas į Seimą.
Kadangi išvadose siūloma keisti Konstituciją, yra suformuluotas
aiškus teisinis pagrindimas, kodėl toks kelias siūlomas“, - po
Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė premjeras
Andrius Kubilius.
Anot jo, Konstitucijos pataisas galintys inicijuoti Seimo nariai
turi apsispręsti dėl tolesnių veiksmų - Vyriausybė nesiūlo
konkretaus būdo Konstitucijai keisti, pateikia visas tris teisininkų
parengtas alternatyvas.
Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, galimas bet
kuris variantas, bet keisti Konstituciją, teisininkų ir jiems
pritarusios Vyriausybės nuomone, būtina. Vyriausybė to padaryti
negali - iniciatyvos teisę teikti Konstitucijos pataisas turi 300
tūkst. piliečių arba ketvirtadalis parlamentarų.
„Gali teoriškai būti ir kitų svarstymų, bet darbo grupės ir
teisininkų konsensusas daugmaž yra, kad reikia keisti Konstituciją.
(...) Vyriausybė net neturi Konstitucijos keitimo iniciatyvos
teisės. Belieka vienintelis galimas variantas - perduoti visą
surinktą informaciją ir įžvalgas Seimui, kad Seimas spręstų.
Vyriausybė nėra įgaliota siūlyti jokio konkretaus Konstitucijos
keitimo varianto Seimui“, - kalbėjo jis.
Premjeras nesiėmė svarstyti, ar Seime atsiras pakankamai
politikų, būsiančių už Konstitucijos keitimo inicijavimą. Tam
reikia ketvirtadalio parlamentarų balsų.
„Seimas yra institucija, kuri pati sprendžia, kaip balsuoti ir
už kurį variantą balsuoti, o dabar prognozuoti ką nors daugiau -
tikrai per anksti“, - teigė A.Kubilius.
Pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56
straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos
proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų
eiti tik po dešimties metų.
Darbo grupės manymu, tai - minimali ribojimo trukmė, įstatymų
leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę.
R.Paksas iš posto pašalintas 2004 metais, taigi priėmus tokią
pataisą jis galėtų dalyvauti tik 2016 metais vyksiančiuose Seimo
rinkimuose.
Ministras R.Šimašius sako, kad šis variantas, kuriame kalbama
tik apie teisę eiti Seimo nario pareigas, jam atrodo labiausiai
priimtinas. Kitos alternatyvos numato pakeitimus, susijusius ir su
kitomis pareigomis, kurioms reikia priesaikos - pavyzdžiui,
prezidento.
„Aš pasisakyčiau už siauresnį variantą, nes manau, kad ir
taip vartojame per daug žodžių ir per mažai prasmės kartais.
(...) Jeigu jau EŽTT nusprendė, kad eina kalba apie Seimo rinkimus,
tai Konstitucija ir turėtų būti keičiama tik tuo aspektu - dėl
Seimo rinkimų. Ar analogijos būtų taikomos kitoms nuostatoms, tai
jau būtų tolesnis Konstitucinio Teismo doktrinos plėtros
klausimas“, - teigė jis.
Pagal antrąją alternatyvą, siūloma kartu keisti ir 78
Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos
proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas
prezidentu ar eiti jo pareigų.
Trečiąja alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos
straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso
tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba
šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali eiti prezidento,
Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo
pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo
pareigų arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su
konstitucinės priesaikos davimu.
Taip pat pagal šią alternatyvą, apkaltos būdu postų netekę
asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po
dešimties metų.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje
paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją,
uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą.
EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir
neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai
Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir
šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Premjero sudarytos darbo grupės pasiūlymus pats R.Paksas
sukritikavo - jo teigimu, reikia panaikinti po Konstitucinio Teismo
nutarimo priimtus rinkimų įstatymų pakeitimus ir patį nutarimą.