Atvirkščiai: mūsų šalies diplomatai tai vadina Lietuvos pasiekimų įvertinimu. O „Freedom House“ atstovai viliasi, kad iš Vilniaus galės geriau koordinuoti ir skatinti demokratinius procesus kaimynėje Baltarusijoje.
Lrytas.lt pokalbis su organizacijos „Freedom House“ vykdomuoju direktoriumi Davidu J.Krameriu – apie šiandienines Baltarusijos realijas ir kokiais būdais galima paskatinti pokyčius nelaisva jau ne vienerius metus įvardinamoje šalyje.
***
- Kokios priežastys lėmė, kad organizacija „Freedom House“ nusprendė atidaryti savo biurą ir Lietuvoje? Kokie bus šio biuro tikslai?
- „Freedom House“ biurą Vilniuje atidarėme bendradarbiaudami su Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei Lietuvos radiju ir televizija. Tai atspindi mūsų bendrą siekį skatinti laisvę ir demokratiją regione, ypatingą dėmesį skiriant Baltarusijai.
Aš pats asmeniškai Baltarusija domiuosi jau daugybę metų – tiek tuomet, kai dirbau JAV valstybės departamente, tiek įvairiose nevyriausybinėse organizacijose. Tebelieku smarkiai susirūpinęs dėl prezidento Aliaksandro Lukašenkos vykdomo susidorojimo.
- Baltarusija pasaulio dėmesio centre išlieka ne tik dėl smurtu pasibaigusių prezidento rinkimų. Gausybę spėlionių sukėlė teroro išpuolis Minsko metro balandį, dabar didžiausias dėmesys – kasdien vis augančiai Baltarusijos finansų ir ūkio krizei. Kaip manote, ar šie įvykiai taps pretekstu naujiems A.Lukašenkos suvaržymams? O gal tai rodiklis, kad šalis stovi ant permainų slenksčio?
- A.Lukašenka dar niekada nebuvo toks silpnas ir pažeidžiamas kaip dabar. Ir taip yra dėl jo nemokšiškos ekonominės politikos. Jis atsisakė privatizuoti daugumą Baltarusijos ekonomikos subjektų – 80 proc. jų lieka valstybės, kitaip tariant, paties A.Lukašenkos rankose.
Prieš pernykščius rinkimus jis pakėlė algas daugybės sričių darbuotojams tik tam, kad nusipirktų jų paramą. Būtent dėl tokios neatsakingos politikos Baltarusija šiuo metu yra pačios prasčiausios ekonominės formos per visą savo istoriją.
Ką dabar matome – tuščias prekių lentynas, ryškią Baltarusijos rublio devalvaciją, šalyje nebeliko užsienio valiutos rezervų.
A.Lukašenkai desperatiškai reikia pagalbos. Dabar jis siekia paskolos iš Rusijos, jis netgi kalba apie galimą Tarptautinio valiutos fondo paramą.
Man tai atrodo kaip galimybė tik dar labiau padidinti spaudimą A.Lukašenkai. Jis silpnas ir pažeidžiamas, ir dabar laikas ne jam padėti, o padidinti spaudimą. Tuo pat metu pagrindinis mūsų rūpestis, kad Baltarusijos politiniai kaliniai būtų paleisti į laisvę.
Taip jau elgėmės 2007-aisiais, kai JAV paskelbė ekonomines sankcijas Baltarusijos naftos bendrovei „Belneftechim“ - A.Lukašenka po dviejų mėnesių ėmė paleidinėti politinius kalinius. Tad ir dabar politinių kalinių paleidimą gali paskatinti ekonominės sankcijos. Tikiuosi, kad Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai imsis tokių žingsnių per būsimą savo susitikimą.
- Lietuva prieštarauja ekonominėms sankcijoms, kurios pakenktų paprastiems baltarusiams. Ar, jūsų akimis, Vilniaus pozicija nėra teisinga?
- Suprantu Lietuvos poziciją ir apie tai nemažai diskutavau su kolegomis jūsų šalyje. Mano pozicija ta, kad ne kas kitas, o A.Lukašenka šiuo metu labiausiai kenkia paprastiems baltarusiams. Nemanau, kad ekonominės sankcijos pakenks baltarusiams tiek, kiek jiems kenkia A.Lukašenka. Taigi suprantu Lietuvos atsargumą, tačiau laikausi nuomonės, kad ekonominės sankcijos - žingsnis, kurio būtina imtis.
- Kaip apibūdintumėte Rusijos vaidmenį dabartiniams ir laukiamiems procesams Baltarusijoje?
- Pernai Rusijoje buvo parodyti keli dokumentiniai filmai apie tai, kuo iš tiesų užsiima A.Lukašenka. Akivaizdu, kad nei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, nei premjeras Vladimiras Putinas nemėgsta A.Lukašenkos. Manau, kad Rusijos vadovai siunčia A.Lukašenkai žinią, kad jie gali kenkti jam kada tik panorėję.
Kita vertus, prisiminkime, kad likus savaitei iki pernykščių rinkimų Maskva ir Minskas sudarė svarbų energetinį susitarimą (Rusija atšaukė naftos muito mokestį Baltarusijai. - G.P.)
Tad akivaizdu, kad Rusijos vadovai kol kas nesurado savo žmogaus Baltarusijoje, žmogaus, kurį galėtų remti. Tačiau jeigu Rusija tokį žmogų suras – o dabar kalbama, kad tuo žmogumi galėtų būti Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius, - spaudimas Minskui padidėtų, nors ir dėl kitų priežasčių, nei to imasi Vakarai.
Rusija nespaus Minsko dėl prastos žmogaus teisių padėties – spaus, nes nori įgyti didesnę Baltarusijos ekonomikos kontrolę. Taigi Vakarų ir Maskvos priežastys spausti Baltarusiją skiriasi, tačiau turiu pasakyti, kad Rusijos spaudimas padėjo pastatyti A.Lukašenką į tam tikras situacijos, į kurias kitu atveju jis nebūtų pakliuvęs.
- Rusija mėgsta kartoti, esą vakarietiški demokratijos standartai negali būti pritaikomi visose šalyse. Ar sutinkate su tokiais siūlomais dvigubais standartais?
- Nematau priežasčių, kodėl Baltarusijai ir Rusijai galėtų nepavykti judėti demokratine kryptimi. Tokį kai kurių Rusijos pareigūnų naudojamą argumentą laikau visiškai klaidingu. Tai tiesiog pasiteisinimas nepaspartinti demokratinių procesų.
Nors kiekviena šalis yra skirtinga, įvykiai Artimuosiuose Rytuose parodė, kad troškimas gyventi laisvoje ir demokratinėje santvarkoje, yra universalus. To nori egiptiečiai, tunisiečiai, libiai ir sirai. Esu tikras, kad to nori ir baltarusiai.
- Dabar daug kalbama apie socialinių tinklų įtaką demokratiniams procesams. Štai šiemet Egipte protestuotojai buvo mobilizuojami per socialinį tinklalapį „Facebook“, o 2009 metų demonstracijos Irane netgi vadintos „Twitter“ revoliucija. Kaip manote, ar socialiniai tinklai įgalina ilgalaikius demokratinius pokyčius?
- Tai svarbūs įrankiai tiems, kurie nori didesnės laisvės ir galimybės sąžiningai atspindėti įvykius, kai to padaryti neleidžia šališka žiniasklaida. Taigi šia prasme „Facebook“ ir „Twitter“ yra labai naudingi. Tačiau nežinau, kiek jie bus efektyvūs Baltarusijos atveju.
- Galbūt girdėjote, kad neseniai buvo suimtas opozicijos aktyvistas, kuris internete ragino žmones burtis ir išeiti į gatves...
- Taip. Akivaizdu, kad šiomis sunkiomis finansinės krizės sąlygomis A.Lukašenka deda visas pastangas ir lėšas, kad nutildytų aktyvistus. Vietoj to, kad mąstytų apie ekonomines reformas, jis persekioja ir sodina į kalėjimus savo kritikus ir aktyvistus. Jis tikrai nedaro to, ką turėtų darytų, kad ištrauktų savo šalį iš sunkios ekonominės krizės.
- A.Lukašenka turbūt nesunkiai savo propagandos tikslais panaudotų šiais metais Lietuvos sociologų atliktos apklausos rezultatus. Jie rodo, kad 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nėra patenkinti tuo, kaip veikia demokratija mūsų šalyje. Ar tai galime laikyti paradoksu šalies, kuri „Freedom House“ politinių teisių ir pilietinių laisvių reitinge vertinama geriausiu balu?
- Lietuva tik prieš du dešimtmečius atgavo nepriklausomybę. Kaip ir kitos šalys, ji išgyvena ekonominę krizę, kurią lydi įtampa visuomenėje. Natūralu, kad tai skatina tam tikrą nepasitenkinimą. Jokia šalis nėra tobula.
Jeigu mes galime padėti sustiprinti pilietinę visuomenę Lietuvoje, būsime daugiau nei laimingi tai darydami. Tačiau faktas, kad šiandien atidarėme „Freedom House“ biurą Vilniuje, yra tvirtas demokratijos ir laisvių jūsų šalyje įrodymas.