Mielieji vyrai, išduosiu jums paslaptį. Moterys valgo ne dantimis, o mintimis. Todėl perprasti jas labai lengva - tereikia atidžiai stebėti tai, kas atsiduria jų lėkštėje.
Tik atsargiai - nepakliūkite į besotės nasrus. Ji kramto absoliučiai viską - svarbi ne kiekybė, o kokybė. „Ką noriu, tą turiu“, - toks jos gyvenimo šūkis. Kai besotė tampa seksuotoja, ji pirmiausia suryja visą vyro laiką. Darbo metu skambina kas penkiolika minučių: „Ar tu mane myli?“ Per krepšinio čempionatą ji išjungia televizorių, nes pats metas pažaisti tėtį ir mamytę. Apvaisinta ji, kaip juodoji našlė vorė, nukanda jam galvą. Kadangi tai įvyksta ne fiziškai, o dvasiškai, vyras tebevaikštinėja šalia kaip gyvas lavonas, uždirbantis „šeimai“ pinigus.
Pavargusi nuo savęs besotė apsimeta dietininke. Tada savaitę geria vien kefyrą ir didžiuojasi savo stipria valia. Paskui kažkas atsitinka ir ji vienu prisėdimu suryja keptą paršelį ir medaus tortą. Panašų bumerango efektą galima stebėti jos santykiuose su vyrais - prisiekusi amžinai laikytis celibato, ji netrukus traukia medžioti į naktinį klubą ar užmeta tinklus „Facebook“.
Gaudyti patinus besotei nelengva, nes nuovokesni nujaučia grėsmę. Todėl besotė pavydžiai žvelgia į aistringuolę. Ši sparčiai kramto šašlyką ir keptą agurkėlį, treškina keptą duoną su česnaku, užsigeria alumi, vynu, degtine, dar pasmilko cigaretėmis. Tačiau nepriauga svorio, nes sportuoja šokdama ant barų stalų. Vyrai spokso į ją katino žvilgsniu - tobulas grobis vienai nakčiai. Tada ji stveria patį didžiausią don žuaną ir šnabžda dusliu balsu: „Mano ištvirkėli...“
Gurmanė į orgijas žvelgia iš aukšto. Ji mėgaujasi savo gebėjimu norėti ne bet ko. Todėl pirmiausia skrupulingai įvertina vyro išvaizdą ir sąskaitos banke dydį. Tada įvelka vyrą į „Armani“ įkapes ir vedasi į restoraną valgyti paskutinės vakarienės. Užsisako gyvatienos kepsnelių su džiovintų pomidorų padažu, o vietoj vyno užsigeria vyro krauju. Paskui žurnale apie žmones pasirodo straipsnis apie nežmoniškai laimingą šeimą.
Saldutė švelnutė bijo kraujo. Ji rengiasi šviesiai rožinėmis suknutėmis ir nuolat kartoja: „Širdžiai neįsakysi.“ Minta keksiukais, tortukais, zefyriukais, morengiukais, jogurtukais ir vaisių salotukais.
Įsimylėjusi saldutė žiūri veršiuko žvilgsniu ir kalba: „Zuikuti, mažuti, turėsim daug vaikučių.“ Vėliau ji tampa supermama ir išdidžiai vaikštinėja Vingio parke su vežimėliu, kartodama: „Šiandien mes padarėme kakutį ir pamatėme žibutę.“
Mokslininkė ir vyrus, ir maistą renkasi protingai. Ji tiki mokslo pažanga, todėl žino naujausias teorijas apie vitaminus, mineralus ir kramtymo technikas.
Pusryčiams valgo avižinius dribsnius be cukraus, pietums - mėsą ne su bulvėmis, o po šeštos vakaro geria vandenį ne iš čiaupo. Gausiai vartoja maisto papildus odai, nagams, plaukams, akims, ausims ir smegenims. Partnerį renkasi pagal psichologinius testus, o prieš pirmąją naktį duoda paskaityti knygą apie orgazmo anatomiją. Tinka į porą psichoanalitikams, kurie miegamajame trokšta analizuoti situaciją.
Mokslininkė mano, kad yra labai ekologiška, nes perka maistą ekologiniuose turgeliuose. Tačiau taip tik kelia pasipiktinimą natūraliajai ekologininkei.
Šiai rūpi ne tik kūno, bet ir dvasios švara. Todėl pusryčiams ji maišo kiaulpienių dilgėlių dobilų kokteilius, pietums kramto mirkytus riešutus ir daigintus grūdus, o vakarienei geria upelio vandenį. Susiradusi ekologišką vyrą, jį išsiveda į pievas, susirenčia namą iš šiaudų ir abu gyvena gamtoje, skaitydami knygas apie Sibiro žiniuonę Anastasiją. Užveisia protingą daržą, kuris pats augina jiems energetiškai švarias bulves. Kai iš tyrų energijos srautų atsiranda vaikas, jį maitina tik žaliu maistu ir neleidžia į darželį - neduokdie, tobulą mažylį sutryps siaubinga visuomenė.
Nesidomintiems visokiais dvasingumais yra gana keblu atskirti ekologininkes ir jogines. Ekologininkė savęs ieško gamtoje, o joginė - kūne. Ji minta pagal ajurvedos principus - iki pietų tik vaisiai, per pietus - kario skonio daržovių troškinys su mungo pupelėmis ir rudaisiais ryžiais, vakarienei - trys migdolai ir keturios moliūgo sėklos, naktipiečiams - puodelis karšto pieno su jogiškų prieskonių mišiniu. Jokios mėsos ir jokių česnakų - toks maistas gramzdina dvasią į tamsybes. Joginė raitosi įmantriausiomis pozomis, tačiau jai rūpi ne kamasutra, o tantra. Todėl dažniausiai joginės vyru tampa guru, kuris skaito paskaitas apie nušvitimą.
„Nuo senų senovės lietuviai mėsytę rūkė ir sveiki buvo. Gal tas vegetarizmas ir tinka indams, bet tikrai jau ne lietuviams“, - glosto pilvą tradicionalistė, ką tik du cepelinus užpylusi bokalu tamsaus alaus. Drūto kūno sudėjimo moteris mėgsta rengtis pilkais ir juodais drabužiais - tokias dizaineris Joseph Statkus vadina pilkaisiais cepelinais. Jos mėgstamos frazės: „Reikia gyventi pagal tradicijas“ ir „Taip jau lemta“. Prie altoriaus vedasi tą vyrą, kuris pastatys namą ir padirbins vaiką (sodinti medį nebūtina). To purvino dalyko sekso tradicionalistės gyvenime nėra - tik pareiga gerinti Lietuvos demografinę padėtį.
Makmakė yra amerikietiškos pakraipos tradicionalistė. Labiau už šaltibarščius ir bulvinius blynus ji mėgsta mėsainius, sūrainius, bigmakus, kebabus, picas, bulvių traškučius ir spalvotus guminius saldainius. Jos nesveikas gyvenimo būdas traukia vyrus kaip muses prie medaus.
Makmakė renkasi vyrą, kuris yra „normalus“ - yra truputį praplikęs, truputį patukęs, turi truputį raumenų ir uždirba truputį pinigų. Jie gyvena laimingai, nes abu yra aistringi krepšinio sirgaliai, mėgsta gerti alų ir nemėgsta kalbėtis apie santykius. Bėdos prasideda tik tada, jei vyras pripratęs prie „kaip mamos maisto“. Makmakė šeimą maitina šaldytais koldūnais arba siūlo: „Pavažiuojam į makdraivą“, „Einam pavalgyt į čiliaką“.
Taupytoja akylai stebi akcijų pasiūlymus, kad tik apsipirktų pigiau. Rytais ji tepa riebalų mišinį ant „Optima linija“ batono, pietums verda trečiarūšes „Norfos“ dešreles su iš labdaros organizacijos gautais ryžiais, o vakarienei kemša išėjusį iš galiojimo medaus tortą, užsikąsdama į rudą masę virtusiais bananais. Jos virtuvės spintelės - tai nukainotų ryžių, avižų dribsnių ir makaronų aruodai.
Prekybos centruose ji mėgsta apžiūrėti ekologiškų prekių lentynas ir paburnoti: „Apgaudinėja visi, kas netingi. Kvailiai moka pinigus ir tiki, kad tai be chemijos.“ Taupytojai patinka ką nors gauti nemokamai, todėl ji dievina produktų degustacijas. Išėjusi pavakarieniauti su vyru, užsisako pačius brangiausius patiekalus. Taip ji užmiršta, kad nemokamas sūris - tik pelėkautuose, ir susideda su išlaidūnu, kurį tikisi išmokyti taupyti. Jis geria, o ji rėkia, tada jis dar daugiau geria, ir ji dar garsiau rėkia.
Čia aprašytos būtybės gyvena kiekvienoje moteryje. Žiū, tai ekologininkė rėžia kalbą apie daigintų grūdų naudą, o makmakė šnabžda, jog būtų gerai sukrimsti picą. Prekybos centre aistringai diskutuoja taupytoja ir gurmanė, o joginė stengiasi įrodyti mokslininkei, kad ajurveda yra mokslas.
Nuo tokių imtynių tik gyvenimas linksmesnis. Tačiau jei viena būtybė tampa diktatore ir ima klykti itin garsiai, tada bėda. Niekas, ničniekas neįstengs jos užčiaupti.
Kaip patikrinti, ar mylimoji neįsisuko į pragaro ratą? Tai galite ištirti labai paprastai. Pamėginkite ekologininkei, joginei ar gurmanei sumaitinti mėsainį, pavaišinkite makmakę avižinių dribsnių koše, nusiveskite tradicionalistę į vegetarinių patiekalų restoraną, padovanokite mokslininkei žiniuonės patarimų knygą, o saldutei švelnutei ištrinkite smilkinius česnaku. Stebėkite, kokio rimtumo yra jos veidas. Jei labai rimtas, bėkite. Kuo greičiau.
Arba šokite į pragaro puodą ir būkite klusnus kaip maistas. Kantriai laukite - galbūt...
Galbūt po šimto milijonų metų moters mintys atšips. Tada ją ištiks nušvitimas: maistas yra tik maistas, juo galima pamaitinti kūną, bet ne protą.