Šis įstatymas nebūtų netaikomas tarptautinės finansinės paramos teikimui bei perkančiosioms organizacijoms perkant paslaugas iš nevyriausybinių organizacijų pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.
Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu dalyvauti programose, finansuojamose iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis gali ir biudžetinės įstaigos, ir tos viešosios įstaigos, kurių vienintelis ar didžiausią įtaką turintis dalyvis (savininkas) yra valstybė ar savivaldybė. Taip susidaro situacija, kai nuo valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų nepriklausomi viešieji juridiniai asmenys (nevyriausybinės organizacijos) tampa nekonkurencingi dalyvaudami skirstant valstybės ir savivaldybių programų lėšas lyginant su viešaisiais juridiniais asmenimis, kuriuose didžiausią įtaką priimant spendimus turi valstybė ar savivaldybė.
Projekto rengėjų nuomone, tam tikros iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdomos programos turėtų būti skiriamos išimtinai nevyriausybinėms organizacijoms, t. y. juridiniams asmenis, kurių visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė, jų vienasmeniškai kontroliuojami juridiniai asmenys negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime (lemiamos įtakos priimant esminius sprendimus). Tuo būtų sudarytos prielaidos nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų veiklos organizavimo gerinimui, skatintų šių organizacijų vienijimąsi ir tarpusavio bendradarbiavimą.
Teikiamu dokumentu siūloma įstatymu apibrėžti nevyriausybinės organizacijos, viešosios ir grupinės naudos nevyriausybinės organizacijos ir finansuojamos veiklos sričių sąvokas, nustatyti finansuojamos veiklos sričių patvirtinimo tvarką, kriterijus, kuriais remiantis būtų skiriamas finansavimas, finansavimo lėšų panaudojimo kontrolę, informacijos apie suteiktą finansavimą skelbimo tvarką.
Norint palengvinti sąlygas sudaryti paprastesnės struktūros asociacijų valdymo organus, teikiamu projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad asociacijos įstatuose nustatytų kolegialių organų, kurie nėra valdymo organai, nariams už veiklą neatlyginama.
Teikiamomis pataisomis tikslinamos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios balsavimą ir atstovavimą visuotiniame narių susirinkime. Mažinant administracinę naštą siūloma nustatyti, kad nario įgaliojimas atstovauti visuotiniame narių susirinkime ar kitame visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių turinčiame organe notaro netvirtinamas.
Atsižvelgiant į tai, kad dažnai asociacijas sudaro nemažas narių skaičius, siūloma atsisakyti reikalavimo asociacijoms kasmet rinktis į visuotinį narių susirinkimą tik patvirtinti asociacijos metinę finansinę atskaitomybę. Vietoj to siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visuotiniam narių susirinkimui asociacijos metiniai pranešimai ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniai pateikiami už įstatuose nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis už valdymo organo, parengusio metinius pranešimus ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kadencijos laikotarpį ir ne ilgesnis nei ketveri metai. Reikalavimas valdymo organui parengti kiekvienų praėjusių finansinių metų asociacijos metinį pranešimą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir leisti su jais susipažinti, išlieka.