PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius BNS nekomentavo,
kaip vertinami Kultūros ministerijos pasiūlymai.
„Tuos siūlymus mes svarstome visus kompleksiškai, akcininkai
taip pat turi savo nuomonę. Poziciją galbūt suformuluosime po poros
savaičių“, - sakė D.Gesevičius.
„Tai, kad mes prie vieno stalo sėdėdami deriname darbų
sąrašą ir nutraukimo sąlygas, jau rodo PST gerą valią kalbėtis
labiau demokratišku būdu nei teisiniu. Nes teisinis kelias, jis yra
ilgas, konfliktiškas. Nesu tikras, kiek iš to laimi visuomenė.
Galbūt užtikrinamas visiškas teisėtumas, bet šiuo atveju aš
manau, kad po daugybės posėdžių ir svarstymų, galvojame, kad
abiem pusėms yra tikslingiau kalbėtis prie stalo negu teismo
salėje“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A.Gelūnas.
Jo žodžiais, ir PST nuomone teisminis kelias būtų kraštutinė
priemonė.
„Mes vis dar turime viltį susitarti taikiai ir vis dar vyksta
toks derinimas“, - teigė ministras.
Dabar Kultūros ministerija siekia, kad būtini darbai būtų
atlikti mažesniais įkainiais nei galioja pagrindinėje rangos
sutartyje. Dėl darbų apmokėjimo būtų sprendžiama rudenį.
Kultūros ministras pranešė, kad PST grupės įmonė „Vilniaus
papėdė“ trečiadienį informavo ministeriją, jog siūlomam
paskutinių darbų sąrašui nei pritaria, nei nepritaria - dėl jo
įmonė dar svarstys.
Anot A.Gelūno, prieš pasitraukdamas PST turėtų įrengti priešgaisrinę, šildymo, vėdinimo sistemas, kitus būtiniausius darbus - iš viso 10 darbų, kurie užtikrintų būtiną pastato funkcionavimą.
„Gavome šios dienos data atsakymą, kad nei pritarti, nei atmesti
mūsų pasiūlyto darbų sąrašo kol kas nėra galutinio sprendimo.
Darbo grupės siūlomas sąlygas PST su partneriais ir veikiausiai su
akcininkais analizuos ir mums praneš atsakymą vėliau“, - sakė
kultūros ministras.
Jo teigimu, dabar vyksta techninės derybos: kurie darbai būtini,
kurie ne. Kultūros ministerija siūlo, kad sutarus dėl šių darbų
juos būtų galima atskirti nuo bendro projekto, ir kai įmonė juos
užbaigs, perduoti darbus peržiūrėti ekspertams, kurie įvertintų
darbus bei įkainius.
„Toks mechanizmas buvo pasiūlytas rangovui. Galbūt ir galima
suprasti rangovą, ypač akcininkus, kurie priverstinai patenka į
rangos sutarties nutraukimo situaciją, vykdę darbus 10 metų, kad
jie turi išsamiau pažiūrėti, pasitelkti savo konsultantus. Mes iš
savo pusės jaučiamės padarę viską, kad tas įvyktų kuo geriau
apsaugant viešąjį interesą, kad sutarties nutraukimas neįvyktų
automatiškai. Tiesiog pasakant, kad kitą dieną įrangą ir čia
kiltų klausimas dėl atsakomybės. Mes tikimės, kad kompromisą
šiose derybose pavyks pasiekti. Toks variantas yra pasirinktas
siekiant išvengti konflikto sprendimo teismo keliu“, - sakė
A.Gelūnas.
Jo vertinimu, valstybė taip pat gali nutarti bylinėtis su PST,
jei kompromisas nebūtų rastas, tačiau visomis išgalėmis bus
siekiama susitarti taikiai.
Anot A.Gelūno, per dešimtmetį PST už darbus Valdovų rūmuose
išmokėta apie 230 mln. litų, o projektui baigti dar reiktų apie
130 mln. litų.
Darbai Valdovų rūmuose sustabdyti. Tai padaryta, kai Viešųjų
pirkimų tarnyba sutartyje su rangovu PST aptiko daug pažeidimų ir
pareikalavo sutartį nutraukti. Valdovų rūmų atstatymo kaina per
dešimtmetį pabrango daugiau nei tris kartus - nuo 114 iki 367 mln.
litų.
Dėl galimų įstatymų pažeidimų kreiptasi į Generalinę
prokuratūrą.