Apie poreikį didinti Seimo narių algas kalba ir darbo grupės,
rengusios Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą,
atstovai teisininkai, bet parlamentaro postą sureikšmina mažiau,
nei A.Salamakinas.
„Man patika A.Smetonos laikų valstybės tarnautojų įstatymas.
Labai paprastas ir elementarus. Pirmoje vietoje - prezidentas, po to
ministras pirmininkas, visi kiti ir eina skalė žemyn, teismai ir
visa kita. Jis yra kiekvienam suprantamas ir, aš manyčiau, kad pagal
prezidento atlyginimą, Seimo nario atlyginimas turi būti, aišku,
mažesnis, mažesnis nei ministro pirmininko, bet jokiu būdu neturi
būti kaip praėjusioje kadencijoje buvo 38 vietoje valstybės
atlyginimų skalėje“, - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė
Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Salamakinas.
„Išties kai kuriuos Seimo narius ir mane šokiruoja tokie
žiniasklaidos parašymai, kad žmogus valstybės įmonėje gauna
penkis - šešis kartus didesnį atlyginimą nei Seimo narys. Išties
tai yra šokiruojantis dalykas. Vis tiek valstybėje turi būti tam
tikra tvarka“, - teigė jis.
Grupėje dirbęs teisininkas Vytautas Sinkevičius nesutiko su
parlamentaro teiginiais, kad, pavyzdžiui, valstybės įmonėse
žmonės negali uždirbti daugiau nei Seime - jis atkreipė dėmesį,
kad kartais tokiose pozicijose reikia tam tikros kvalifikacijos, už
kurią turėtų būti atitinkamai mokama.
Minėtą įstatymą taip pat rengęs buvęs Konstitucinio Teismo
pirmininkas Egidijus Kūris sakė, kad, jo nuomone, parlamentarai
turėtų uždirbti daugiau nei dabar, bet nebūtinai pareigūnų algų
skalėje turėtų stovėti po prezidento ir premjero.
„Nebūtinai turime žiūrėti į prezidentą kaip atskaitos
tašką, - sakė jis ir pabrėžė, kad kai kur už prezidentą
daugiau uždirba nacionalinio banko ar aukštųjų teismų vadovai. -
Mes tik konstatuojame - jeigu siūlome Seimo nariams uždaryti tas
visas prielaidas naudoti vadinamąsias kanceliarines išlaidas ar
parlamentines lėšas savo reikmėms, tai vis tiek jie šitų lėšų
turi turėti iš kažkur.“
Aiškindamas, kad užuot gavę daug diskusijų keliančius priedus
Seimo nariai turi gauti didesnius oficialius atlyginimus, E.Kūris
išsakė įsitikinimą, jog už dabartinį parlamentaro atlyginimą
daugybė profesionalų į Seimą neina.
„Suprantu, kad šita idėja yra labai nepopulistinė, negali būti
populiari, bet vieną kartą reikia suvokti, kad daugybė rimtų,
garbingų profesionalų, kurie galėtų padaryti nemažai gero šitai
valstybei, neina į Seimą ir dėl to, kad čia jie būtų gerokai
suvaržyti“, - sakė jis.
E.Kūris tvirtino, kad darbo grupė nesvarstė, koks turėtų
būti parlamentarų darbo užmokestis, juoba, kad jų rengtas
įstatymo projektas atlyginimų mokėjimo nereglamentuoja.
„Mes nesvarstėme klausimo, koks jo dydis turėtų būti, darbo
grupė neturi jokios suformuluotos pozicijos šituo klausimu, nes tai
buvo už mūsų užduoties ribų. Kita vertus, akivaizdu, kad
atlyginimas, kurį turi gauti Seimo narys, neturi būti prilygintas
visiškai kažkokiam eiliniam atlyginimui žmogaus, kuris galbūt
neturi ir reikalingų kvalifikacijų“, - kalbėjo E.Kūris.
V.Sinkevičiaus teigimu, vien teisinėmis priemonėmis tvarkos
Seime pasiekti nepavyks.
„Bet mes tikimės, kad šitas projektas paskatins Seime suformuoti
tam tikrus standartus, tam tikrą sampratą, koks yra Seimo nario
statusas, kas jam dera su tuo statusu, kas nedera, ir kad bus tam
tikras vidinis sutarimas, kad štai to nedarome, štai tokių dalykų
netoleruojame“, - trečiadienį per spaudos konferenciją dėstė
vienas iš įstatymo rengėjų.
Seime įregistruotame įstatyme numatytos oficialios parlamentarų
atostogos, numatoma neleisti Seimo nariams patiems nuomotis
automobilių - tam šiuo metu išleidžiama didžioji parlamentinei
veiklai skiriamų pinigų dalis.
Pirmuosiuose projekto straipsniuose įrašyta nuostata, kad
dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė pareiga, o
sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos priežasties yra
pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat siūlo už
praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius nemokėti algos.
Tarp naujovių - siūlymas pusę Seimo nario algos mokėti ir
parlamentaro, ir ministro pareigas einantiems politikams.
Projekte, be kita ko, numatyta, kad Seimo nariai galės
atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.
Atostogos turėtų būti skelbiamos tarp Seimo sesijų. Motinystės ar
tėvystės atostogų bus galima eiti neilgiau kaip šešiems
mėnesiams.
Naujai kadencijai neperrinktas parlamentaras kaip ir iki šiol
turėtų teisę į išeitinę kompensaciją, tačiau ji būti mokama
ne visa iš karto, o dalimis kas mėnesį pusę metų. Toks buvęs
parlamentaras, greičiau kaip per šešis mėnesius susiradęs darbą,
galėtų gauti tik Seimo nario ir naujo atlyginimų skirtumo dydžio
išmokas.
Daug griežčiau turėtų būti reglamentuojamas ir lėšų
parlamentinei veiklai naudojimas. Numatyta, kad pinigus Seimo narys
galės panaudoti tik tam tikroms reikmėms, kurioms bus nustatytas
griežtas limitas - degalams, reprezentacijai, biuro nuomai. Seimo
nariai už šias lėšas negalėtų nuomotis, pavyzdžiui,
giminaičiams ar partijos kolegoms priklausančių patalpų.
Įstatymo projekte siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai
parlamento kanceliarija visiems politikams nupirkdavo tarnybinius
automobilius, o jų nuomotis, kaip iki šiol, nebūtų galima.
Visiems Seimo nariams, kurie neturi būsto Vilniuje, būtų
centralizuotai nuomojamos privačios patalpos, o už komunalines
paslaugas turėtų susimokėti patys politikai ir jų šeimos nariai.
Pareikalauti mokesčio už komunalines paslaugas jau iš šios
kadencijos parlamentarų, gyvenančių Seimo viešbutyje, pasak
A.Salamakino, visų pirma trukdo tai, kad Seimo viešbučio
kambariuose neįrengti skaitikliai.
Seimo nariams taip pat būtų draudžiama skaityti paskaitas,
dalyvauti komercinėse pramoginėse televizijos laidose, nesvarbu, ar
jie gauna už tai atlyginimą, ar ne.
Be to, projektu užsimota mažinti Seimo narių padėjėjų
skaičių nuo trijų iki dviejų, uždrausti turėti vadinamuosius
visuomeninius padėjėjus.
Dabar visus Seimo narių socialinius klausimus reguliuoja Seimo
statutas.