Stovyklautojai nuo ryto iki vakaro gyvena vasaros ritmu, kuris visai nepanašus į mokyklinį: užuot laukę žaidimų pertraukos, jie tiesiog keičia vieną žaidimą kitu arba prašo stovyklos šeimininkės A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus muziejininkės Ritos Vasiliauskienės greičiau kaisti mėtų arbatą ir leisti suvalgyti sumuštinius.
Mėtų arbata, kaip nusprendė pirmoji stovyklautojų pamaina, yra vasaros „topas“. Iš pradžių vienų balsu šaukę, jog tokios arbatos jie nemėgsta, mažieji anykštėnai vis dėlto ryžosi jos paragauti ir tik tada suprato, kad jos nuostabaus skonio namuose tiesiog dar nepatyrė. Todėl dabar, kai tik seilės ima tįsti, prisiminus iš namų įsidėtus sumuštinius, kas nors iš stovyklautojų skuba į memorialinės sodybos daržą ir skina ten kelis šviežių mėtų lapelius arbatai.
Kiekvieną dieną stovyklautojai skiria valandą rimtam darbui – mokosi vis naujų rankdarbių, kuria ką nors iš popieriaus, audeklo, gipso ar kitokių medžiagų. Tarpusavyje atrasdami vis naujų talentų, jie rengia parodas, pasidžiaugdami vienas kito kūryba.
Muziejininkė R. Vasiliauskienė įsitikina, kad jai vis rečiau tenka siūlyti vaikams kokių naujų žaidimų – jie patys tiesiog lenktyniauja, kas daugiau ko nors pamokys bendraamžius. Mat ne vienas iš stovyklautojų stropiai atlieka vasaros stovyklos „namų darbus“ – naršo internete ir susiranda vis naujų linksmų vasaros užsiėmimų su naujais draugais muziejinės sodybos kiemelyje.
Bene įdomiausias šios vasaros žaidimas – „Bomba“, siunčiant kamuolį ratu iš rankų į rankas ir vieną po kito „sprogdinant“ atsitiktinai jį rankose turėjusius žaidėjus. O mergaitės pamėgo „Invalidą“ – mėto kamuolį viena kitai, o nesugavusioji turi atiduoti ką nors metusiajai: gal tik kepuraitę, o gal ir savo „balsą“ – turės kiek laiko tylėti, kol jį atsiloš.
Karštą vidurdienį eiti į rašytojos namelį ir ten atvėsti prie stalo žaidimų – „Laivų mūšio“ ar „Monopolio“ – mažiesiems stovyklautojams kartais tampa kone bausmė. Tačiau jie tame namelyje, kurio anksčiau praeidami pro šalį miesto gatve net ir nepastebėdavo, dabar jaučiasi kaip savo namuose: žino, kas, kur ir kodėl padėta, kada čia gyveno ir ką veikė vaikų rašytoja Bronė Buivydaitė, ima skaityti ir susižavi jos eilėraščiais.
Dviejų savaičių dieninė vasaros stovykla muziejuje pradinukų tėvams kainuoja 20 litų ir pareigą kasryt sutepti mažiesiems sumuštinius – mat labai nejauku prie bendro stalo, kai kuris nors juos pamiršta. Nujausdama, kad kas nors gali likti be užkandžių, kartu su vaikais vasaros ritmu gyvenanti muziejininkė R. Vasiliauskienė pati rytais susitepa dukart daugiau sumuštinių – lai vasariškos nuotaikos nedrumsčia smulkūs nepatogumai.