Penkerius metus
Pasak Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Sauliaus Jasiaus, išskirtinės kokybės produktų kokybė yra geresnė negu nustato Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimai arba jie dėl atitinkamų ūkininkavimo ar gamybos būdų įgyja ypatingų savybių. Nuo praėjusių metų lietuviškų išskirtinės kokybės produktų gamintojams ir perdirbėjams numatyta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Gamintojams, kurie yra įrodo, kad yra pajėgūs vykdyti Nacionalinės maisto kokybės schemos reikalavimus, kompensuojamos visos tinkamomis pripažintos išlaidos, parama žemės ūkio valdai gali siekti iki 3 tūkst. eurų per metus. Ji mokama penkerius metus.
Išskirtinės kokybės produktus galima atpažinti iš specialaus Kokybės ženklo etiketėse. Gamintojams suteikiamas sertifikatas.
Nuo 2008 metų išskirtinės kokybės produktų sertifikatus įgijo 32 ūkių šeimininkai: 26 bitininkai, 3 daržovių ir 2 uogų augintojai, 1 sodininkas.
Natūralus lietuviškas produktas
Varėnos rajono bičiuliams Vytai Rusteikienei, Valdui Karalevičiui ir Juozui Skendeliui praėjusių metų pabaigoje buvo suteikti sertifikatai, patvirtinantys, kad jų bitynų medus yra išskirtinės kokybės.
Dzūkijos bitininkai jiems skirtos ES ir valstybės paramos lėšas leido tarpusavyje pasitardami, kooperuodamiesi: įsigijo indelių išskirtinės kokybės medui, apmokėjo spalvingų etikečių spausdinimo išlaidas; padengė sertifikavimo, medaus kokybės tyrimo ir kitas pradines išlaidas.
Norėdami pritraukti bei šviesti pirkėjus, varėniškiai ketina imtis ir reklamos. Išlaidos vartotojų informavimui (lankstinukai, skelbimai žiniasklaidoje, mugių rengimas ir pan.), prekybos patalpų nuomai, prekybos įrangos nuomai ar įsigijimui, patalpų išorės ir vidaus estetiniam apipavidalinimui taip pat kompensuojamos.
„Mes nenusiteikę bet kuria kaina siekti pelno, tačiau nepageidaujame, kad Lietuvą užtvindytų neaiškios kokybės medus ir kiti bičių produktai. Mokslininkai nustatė, kad žmogui sveikiausia maitintis maistu, kuris gaunamas jo gyvenamame krašte“, - sako V.Rusteikienė. Bitininkė džiaugiasi, kad paramos lėšos suteiks galimybę labiau garsinti tikrą, natūralų ir sveiką lietuvišką produktą.
V.Rusteikienės medus yra išskirtinis, nes surinktas tyro švarumo aplinkoje – net septyniose Dzūkijos nacionalinio parko vietose, pradedant Samūniškių kaimu, kuris yra netoli Nemuno ir Merkio santakos. Koriuose subręsta natūraliausias miško medus – tamsus, tirštas, kartokas.
Drauge lengviau
Bitininkai, aktyviausi nacionalinės maisto kokybės schemos kokybės dalyviai, balandžio pradžioje i įkūrė savo organizaciją – Lietuvos bitininkų asociaciją. Kol kas joje yra 26 nariai.
Pasak šios asociacijos prezidento, Kaišiadorių rajono bitininko Žilvino Šolio, vienytis verčia gyvenimas: „Esame ir gamintojai, ir pardavėjai, tai ir rūpesčių daugiau. Mums svarbiausia pristatyti savo produkciją vartotojams ir pasiekti, kad kiekvienas per penkerius metus išsikovotų nišą rinkoje.“
Išskirtinės kokybės produktų gamintojai privalo laikytis gana griežtų taisyklių. Išskirtinės kokybės medų būtina supilstyti į stiklinius (ne plastikinius) indus. Medus gali būti sukamas tik nerūdijančio plieno medsukiais. Išskirtinės kokybės medaus negalima šildyti. Pusantro kilometro atstumu nuo sertifikuoto bityno neturi būti magistralinių kelių, gyvulininkystės pastatų bei kitų taršos šaltinių. Bitininkai privalo užtikrinti, kad medaus ir kitų bičių produktų nepaveiktų bičių šeimoms gydyti naudojami preparatai.
Ž.Šolys pripažįsta, kad daugelis reikalavimų nesunkiai įvykdomi. Tačiau dėl kai kurių dalykų tenka pasukti galvas – pvz., kaip kovoti su didžiausia bitynų rykšte tapusiomis varozę platinančiomis erkėmis.
Štai kodėl bičiuliams bitininkams svarbu bendradarbiauti, dalytis patirtimi, drauge kreiptis į mokslo, administravimo įstaigas.
Milijonai išskirtinei kokybei
Paramai pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ nuo 2010 iki 2013 metų skirta arti 10 mln. Lt. Pasak Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus Saulius Jasiaus, šiomis lėšomis galėtų pasinaudoti apie 400 paramos gavėjų.
Parama gali būti teikiama subjektams, gaminantiesiems ar auginantiesiems gyventojų vartojimui skirtus maisto produktus: paukštieną, mėsą, pieną, sūrius, miltus, kruopas, burokėlius, ridikėlius, salotas, kopūstus, žiedinius kopūstus, svogūnus, česnakus, morkas, pomidorus, agurkus, saldžiąsias paprikas, bulves, obuolius, kriaušes, slyvas, vyšnias, avietes, braškes, serbentus, bičių produktus. Pernai gruodį Europos Komisija pritarė projektui išplėsti pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ remiamų produktų sąrašą, įtraukiant į jį kiaušinius, triušieną, avieną, įvairius pieno ir kt. produktus.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija.