Antradienį Seime pristatydama įstatymų projektus dėl
principinės kariuomenės struktūros krašto apsaugos ministrė
sakė, jog Lietuvos kariuomenė - viena iš mažiausių regione,
palyginti su gyventojų skaičiumi, ir mažesnės būti jau negali.
Seime klausiama, kiek kainuos planai didinti karių skaičių,
krašto apsaugos ministrė sakė, jog iš esmės tai klausimas - ar
Lietuva ginsis.
„Čia klausimas yra esminis, ar mes apskritai Lietuvoje kalbame
apie tai, kad Lietuva ginsis. Ar mes kalbame apie tai, kad Lietuvą
kažkas kitas gins, ir Lietuva nepajudins nė piršto. Šiandien,
žinoma čia ne tas posėdis, reikėtų uždaro posėdžio, aš
atsakysiu, tikrai atsakysiu jums į klausimą, bet aš negaliu
atsakyti centais, aš turiu atsakyti iš esmės“, - sakė ministrė.
„Šiandien, jeigu manęs paklaustumėte, ar Lietuva yra
pasirengusi gintis, apsiginti bent jau tiek, kol ateitų mūsų
sąjungininkų pajėgos, aš labai ramia širdimi jums teigiamai
negalėčiau atsakyti“, - pridūrė R.Juknevičienė.
Pasak ministrės, tokioje situacijoje Lietuva atsidūrė, nes
įstojusi į NATO orientavosi ne į savo krašto gynybą, bet „buvo
užsiliūliavimo nuotaikos, kad Lietuvai pačiai gintis, gynybos
struktūrų kurti neapsimoka, užtenka, kad mes dalyvausime
tarptautinėse misijose, ir dėl to ateis ir mus kiti apgins“.
„Taip, iš tikrųjų, aš esu tikra, kad NATO ateis ir apgins, aš
nekvestionuoju mūsų narystės NATO, bet tam mes ir parengėme
ginkluotos gynybos koncepciją, ir visi pinigai, finansiniai
skaičiavimai yra pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui,
yra pateikti prezidentei, kokių lėšų iš tikrųjų reikia ilgojoje
perspektyvoje, kad įgyvendintume bent minimalią struktūrą, kuri
galėtų gintis nuo galimo užpuolimo“, - kalbėjo R.Juknevičienė.
Jos žodžiais, šiuo metu Lietuvos kariuomenė yra mažiausia
arba viena iš mažiausių regione, palyginti su gyventojų
skaičiumi. „Tokios mažos kariuomenės iš esmės neturi daugiau nė
viena regiono valstybė. Mažesnės būti negali“, - sakė ministrė.
Ji antradienį parlamentui pateikė įstatymų projektus dėl
principinės kariuomenės struktūros 2011 ir 2012 metais, kuriais
numatyta leisti parengti daugiau savanoriškai būtinuosiuose
kariniuose mokymuose dalyvaujančių privalomosios pradinės karo
tarnybos karių. Projektuose taip pat pateikiamos šešerių metų
planavimo gairės - planuojama principinė kariuomenės struktūra ir
bendri ribiniai karių skaičiai 2016 ir 2017 metais.
Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių,
savanoriškai dalyvausiančių būtinuosiuose kariniuose mokymuose,
skaičius, palyginti su 2010 metais, šiemet turėtų padidėti nuo
600 iki 700, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Išaugus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiui,
didėja ir bendras ribinis visų karių skaičius - jį siūloma
nustatyti nuo 12 tūkst. 850 iki 15 tūst. 310 karių. Ribinis
profesinės karo tarnybos karių skaičius 2011 metais nustatomas iki
8400, karių savanorių lieka toks pat kaip ir praėjusiais metais –
iki 6 tūkst., kariūnų šiek tiek didėja ir nustatomas ribinis
skaičius iki 210.
Generolų ir admirolų ribinis skaičius šiemet turėtų būti
toks pat kaip ir pernai - devyni, taip pat ir pulkininkų - 30,
tačiau truputį mažinamas pulkininkų leitenantų skaičius nuo 130
iki 128, majorų ir komandorų leitenantų - nuo 385 iki 380.
Šešerių metų planavimo gairėse numatoma, kad bendras
vyresniųjų karininkų skaičius toliau mažės, o privalomosios
pradinės karo tarnybos karių skaičius išaugs beveik dvigubai ir
2016 metais bus nuo 1000 iki 1200. Taip pat planuojama per šešerius
metus padidinti karių savanorių skaičių - 2016 metais ribinis
skaičius numatomas 7500-8000.
2016 metais bendras karių ribinis skaičius planuojamas nuo 17
tūkst. 700 iki 18 tūkst. 930.