Dėl pabėgėlių perkėlimo iš Maltos turi apsispręsti
Vyriausybė ir du Seimo komitetai, BNS informavo Vidaus reikalų
ministerija (VRM).
Anot vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio, jei Vyriausybė
ir Seimo komitetai pritars siūlymui dalyvauti EUREMA projekte, dar
šią savaitę Lietuvos pozicija bus išsakyta Europos Sąjungos (ES)
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje.
„Dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių yra už dalyvavimą
(programoje - BNS). Pagrindiniai argumentai - solidarumas ir
susidariusi rimta karinė situacija“, - BNS teigė ministras.
Jo tvirtinimu, priimdama iki šešių pabėgėlių iš Maltos,
Lietuva išreikštų solidarumą su ES valstybėmis.
„Dauguma ES šalių numato dalyvauti EUREMA projekte, tačiau
kiekvienos iš dalyvių indėlis skirtingas. Pavyzdžiui, Vokietija ir
Ispanija įsipareigojo priimti po 100 pabėgėlių, Suomija - 70,
Švedija - 200, Norvegija - per 300, Lenkija - 50, Danija ir Rumunija
- po 10. Čekija pabėgėlių nepriims, tačiau skirs šiam projektui
1,1 mln. eurų. Lichtenšteinas jau skyrė 100 tūkst. Šveicarijos
frankų“, - vardijo R.Palaitis.
Šešių žmonių perkėlimui gali reikėti apie 40 tūkst. litų.
Didžiąją dalį - 85 proc. - šios sumos padengtų Europos
pabėgėlių fondas. Dėl likusios išlaidų dalies būtų deramasi su
Maltos Vyriausybe ir Tarptautine migracijos organizacija.
Jeigu būtų nuspręsta atsivežti pabėgėlius, iš pradžių jie
būtų apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, o
suteikus jiems prieglobstį, jų integracijos laikotarpiu -
Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
Lietuvos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Malta šiuo metu
prašo perkelti 2700 pabėgėlių, Dauguma jų - iš Eritrėjos,
Somalio, Sudano, Irako.
Lietuva 2007 metais iš Maltos priėmė dvi pabėgėlių šeimas.
Tuomet mūsų šalyje apgyvendinti šeši asmenys iš Eritrėjos ir
Etiopijos. VRM teigimu, dabar jie visi turi pabėgėlio statusą ir
gyvena Vilniuje. Abi šeimos gyvena savarankiškai, valstybės parama
joms neteikiama. Suaugę šeimos nariai dirba, vaikai lanko
ikimokyklinio ugdymo įstaigą.