Naujo įstatymo fone - siūlymai didinti Seimo narių algas

ELTA ir lrytas.lt inf.
Nustatyti Seimo narių atostogų laiką, pakeisti naudojimosi automobiliais tvarką, neleidžiant Seimo nariams patiems nuomotis automobilių, reglamentuoti kūrybinę veiklą siūloma Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtame Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projekte.
Gali būti sumažintas Seimo narių padėjėjų skaičius
Daugiau nuotraukų (1)
Pasak darbo grupės vadovo prof. dr. Vytauto Sinkevičiaus, siūloma nustatyti, kad Seimo kanceliarija nuomos gyvenamąsias patalpas ir perduos jas naudotis Seimo nariams, taip pat nuo trijų iki dviejų siūloma sumažinti Seimo narių padėjėjų skaičių.
„Įtvirtiname labai aiškią taisyklę, kad jokios lėšos, skirtos parlamentinei veiklai, negali pavirsti Seimo nario nuosavybe. Iš parlamentinių lėšų neturėtų būti perkamos dovanos, teikiama labdara. Įtvirtinome labai svarbų principą, kad Seimo nariui, kuris praleis plenarinį posėdį, Seimo komiteto, struktūrinio padalinio posėdį, už tą dieną nebus mokamas atlyginimas“,- trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Sinkevičius.
Pasak jo, darbo grupės tikslas buvo nustatyti tam tikras aiškias visiems suprantamas taisykles, kurios derėtų su Konstitucija, kurios atitiktų Seimo nario konstitucinį statusą.
Darbo grupėje dirbęs prof. dr. Egidijus Kūris sakė, kad įstatymo projekte nustatytos įvairios garantijos Seimo nariams, pavyzdžiui, išeitinė išmoka baigus kadenciją. Pagal įstatymo projektą, Seimo nario įgaliojimams nutrūkus jam šešis mėnesius kas mėnesį būtų mokama vidutinio vieno mėnesio Seimo nario atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Jeigu buvęs Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, mažesnes nei vidutinis vieno mėnesio Seimo nario atlyginimas, jam tuo laikotarpiu kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, kompensuojamas skirtumas tarp vidutinio vieno mėnesio Seimo nario atlyginimo ir jo atitinkamą mėnesį gaunamų draudžiamųjų pajamų. Tačiau jeigu Seimo narys gauna draudžiamąsias pajamas, didesnes nei vidutinis vieno mėnesio Seimo nario atlyginimas, išeitinė išmoka jam nemokama.
Įstatymo projekte yra apibrėžta kūrybinė veikla, nustatyta, kas negali būti laikoma kūrybine veikla.
„Visi tie šokiai, dainavimai per televiziją tikrai negalėtų būti laikomi kūrybine veikla, negalėtų būti laikoma tokia veikla kokių nors laidų vedimas“, - spaudos konferencijoje aiškino E. Kūris.
Atskiras reguliavimas numatytas dėl paskaitų skaitymo. „Iš tikrųjų tam tikrais atvejais, jeigu yra sukuriamas kokybiškai naujas produktas, paskaita galėtų būti laikoma kūrybine veikla. Tačiau tokiu atveju tą paskaitą reikia fiksuoti. Įvairiausių koncepcijų, įstatymų projektų ir kitų teisės aktų rašymas jokiu būdu negali būti laikomas kūrybinė veikla“, - apie projekto nuostatas kalbėjo E. Kūris.
Pasak jo, darbo grupės nuomone, Seimo nariui reikėtų nustatyti atitinkamą atlyginimą, tokį, kad nebūtų pagundų paskui kaip nors gudrauti, kišti ranką į tą kišenę, kuri vadinasi parlamentinės lėšos.
„Tas atlyginimas iš tikrųjų turi atitikti Seimo nario statusą. Suprantu, kad ši idėja negali būti populiari, bet vieną kartą reikia suvokti, kad daugybė garbingų profesionalų, kurie galėtų padaryti nemažai gero valstybei, neina į Seimą ir dėl to, kad jie būtų čia gerokai suvaržyti, o atlyginimas būtų labai nedidelis“, - sakė E. Kūris.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino asmenine nuomone, jeigu Seimo nariams nebūtų sumažinti atlyginimai, „tai atlyginimas buvo normalus, bet čia sprendžia kiekvienas atskirai“. „Pritarčiau gerbiamiems profesoriams, kad tas atlyginimas turi būti normalus, kad tikrai nebūtų labai mažas“, - sakė A. Salamakinas.
Politiką šokiruoja tai, kad priimamas į kokią nors valstybės įmonę darbuotojas kartais gauna 5-6 kartus didesnį atlyginimą nei Seimo narys.
Tačiau darbo grupės vadovas V. Sinkevičius sako, kad darbo grupė apskritai Seimo narių atlyginimo klausimo nesvarstė ir „čia tiesiog fonas“. Pasak jo, Seimo narių atlyginimo nustatymas tai visiškai kito įstatymo dalykas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo darbo grupės parengtą Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą.
Šiuo projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas.
Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos šių metų sausio 19 d. sprendimu sudaryta darbo grupė. Jai vadovavo prof. dr. V. Sinkevičius, grupėje dirbo prof. dr. E. Kūris, doc. dr. Daiva Petrylaitė, doc. dr. Milda Vainiūtė, doc. dr. Tomas Davulis, doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja Agnė Budreckaitė, Seimo kanceliarijos Komisijų biuro patarėja Birutė Pūtienė.
Įstatymo nuostatas siūloma taikyti naujai išrinkto Seimo nariams susirinkus į pirmąjį posėdį.
A. Salamakinas tikisi, kad įstatymo projektas bus priimtas rudens Seimo sesijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.