Anot ministerijos pranešimo, gerokai žemesni mobiliojo ryšio
tarifai, minimi VK ataskaitoje, rinkoje atsirado tik 2009 metais.
„URM nedelsiant iniciavo viešąjį judriojo ryšio paslaugų
pirkimo konkursą, tačiau vienas iš tiekėjų jį apskundė teismui.
Byla, kurią URM laimėjo ir pirmosios instancijos, ir Apeliaciniame
teisme, užtruko iki 2011 metų gegužės mėnesio. Šiuo metu
pirkimas atnaujintas ir bus artimiausiu metu pabaigtas“, - rašoma URM
Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus pranešime.
VK teigimu, URM auditas parodė, kad ministerija už ryšio paslaugas moka pagal 2000 ir 2002 metais sudarytų sutarčių įkainius, o jie yra vidutiniškai penkis kartus didesni nei organizacijų, šias paslaugas įsigijusių centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją.
Ministerija naudojasi bendrovių „Omnitel“ ir „Bitė“
teikiamomis mobiliojo ryšio paslaugomis, vidutiniškai mokėdama nuo
11 iki 19 centų už pokalbio minutę savame tinkle ir nuo 11 iki 29
centų už pokalbio minutę skambinant į kitus tinklus. Tuo metu
organizacijos, kurios mobiliojo ryšio paslaugas pirko pasinaudodamos
Centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, už pokalbio
minutę moka vidutiniškai po 3 centus savame tinkle ir po 4 centus
skambinant į kitus tinklus.
URM tvirtinimu, nepaisant to, per 2009-2010 metus visos
diplomatinės tarnybos išlaidas ryšiams pavyko sumažinti maždaug
60 procentų.
Ministerija sako ne visiškai sutikanti su pastaba dėl Lietuvos
diplomatinėse atstovybėse gaunamų ir saugomų pirminių apskaitos
dokumentų.
„Juos tvarko ir informaciją į Vilnių pateikia specialiai
parengti ir apmokyti Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai,
dirbantys atstovybėse“, - rašoma URM paaiškinime ir pabrėžiama,
kad ministerija toliau tobulina diplomatinių atstovybių
buhalterinės apskaitos sistemą. Ją diegti planuojama baigti
šiemet.
Reaguodami į kritiką dėl neracionaliai panaudotų lėšų
rekonstruojant URM administracijos pastatą Vilniuje, ministerijos
atstovai sako, kad pati URM pernai pati pasiūlė Valstybės kontrolei
atlikti pastato rekonstrukcijos auditą.
„Siekiame išsiaiškinti viską nuo pat pradžių - 2000 metų,
kad galėtume sėkmingai užbaigti URM administracinio pastato
atnaujinimą iki 2013 metų, kai Lietuva pirmininkaus ES“, - rašoma
komentare.
Medžiaga apie rekonstruciją esą „įslaptinta ne tam, kad būtų
nuslėpti nuo visuomenės viešųjų pirkimų procesai, bet todėl,
kad URM yra nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija, ir
daugelis su diplomatine tarnyba susijusių detalių yra įdomios ne
vienai užsienio tarnybai“.
„Palaikome Valstybės kontrolės atliktą darbą ir išvadas,
kurios įvardija kai kuriuos trūkumus vykdant pradinius projektavimo
ir rekonstrukcijos darbus 2000-2007 metų laikotarpiu. Atkreipiame
dėmesį, kad pastabų vėlesniems rekonstrukcijos projekto etapams,
konkrečiai pačioms statyboms nėra“, - rašoma URM pranešime.
Atlikusi ministerijos auditą, VK taip pat nustatė, kad ši savo
59 diplomatinių atstovybių išlaidų apskaitą tvarkė iš jų laiku
negavusi pirminių apskaitos dokumentų. Auditorių vertinimu, tokia
tvarka ministerijai neleidžia tinkamai kontroliuoti, kad lėšos
atstovybėse būtų naudojamos teisėtai ir pagal paskirtį.
Vertindami URM administracinio pastato Vilniuje rekonstrukcijos
darbų projektą, valstybės auditoriai konstatavo, jog
rekonstrukcijos darbams skirtos biudžeto lėšos naudotos netaupiai
ir neekonomiškai.