Parlamente svarstant dirbtinio apvaisinimo procedūras susidūrė
dviem ideologijoms atstovaujantys parlamentarai - remiantys
konservatyvų projektą pabrėžė gyvybės išsaugojimo svarbą, tuo
metu liberalaus projekto rėmėjai ragino išgirsti šeimų, niekaip
negalinčių susilaukti vaikų, balsą.
Konservatyvusis reglamentavimas leistų sukurti tiek embrionų,
kiek vienu metu būtų perkeliama į moters gimdą, ne daugiau trijų,
ir draustų jų šaldymą, liberalusis - leistų sukurti iki
dešimties embrionų ir leistų juos šaldyti.
„Šiame įstatyme, kurį vadiname liberaliuoju, neišlaikoma
žmogiškos gyvybės samprata. Yra sena samprata, kai buvo galvojama,
kad žmogaus gyvybė atsiranda po kelių savaičių, po kelių
mėnesių, kai jau širdelę galima konstatuoti vaisiuje, bet iš
tiesų dviejų ląstelių susijungimas jau yra gyvybė, ir, reikia
sakyt - žmogiška gyvybė, iš jos vėliau vystosi kūdikis“, - sakė
konservatorius Arimantas Dumčius.
„Kai kalbam apie perteklinius embrionus - ar tai moralu, ar
nemoralu, manau, kad tai yra nemoralu, kai dalis, tarkime, trys
embrionai panaudojami, kiti yra praktiškai nereikalingi ir savo laiku
tiesiog išmetami“, - kalbėjo parlamentaras.
Konservatorius Valentinas Stundys sakė, jog svarstant šį
projektą susiduriama su fundamentaliausiu klausimu - požiūriu į
gyvybę. „Tai žmogaus kišimosi į gyvybės paslaptį ribų
klausimas, tos ribos peržengimas paneigia pačią gyvybę ir žmogaus
prigimtinę esmę“, - sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros
komiteto vadovas.
„Mūsų pozicija esminė - žmogaus gyvybė šventa nuo pat
pradėjimo, žmogaus orumas ir neliečiamumas - pirmiausia ir,
vadinasi, gyvybės neliečiamumu, vaisiaus ar embriono, vaiko ar
suaugusio, senyvo žmogaus ar kenčiančio nuo ligos, ar mirštančio
žmogaus gyvybės neliečiamumas yra išeitinė konceptuali mūsų
pozicija“, - frakcijos poziciją pristatė konservatorius.
„Tvarkietis“ Algimantas Dumbrava tvirtino, kad įtvirtinus
konservatyvų įstatymo variantą reikėtų eiti dar toliau -
uždrausti abortus.
„Po šito įstatymo priėmimo turi sekti ir kitas, tai abortų
draudimas“, - pareiškė Seimo narys.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas konservatyviojo projekto
šalininkus tokiu siūlomu reglamentavimu sakė proteguojant Katalikų
Bažnyčios poziciją ir priminė valstybę esant pasaulietinę.
„Mes einame klerikaliniu keliu, kai Bažnyčia pradeda diktuoti pasaulietinei valstybei, kaip reikia elgtis. Šiuo atveju aš negaliu
sutikti. Jei daugelis ES valstybių pasirinkę šiek tiek kitokį
kelią, tai leiskime tą dalyką ir Lietuvos piliečiams tą daryt
Lietuvoj. Kodėl norime įsprausti į tam tikrus rėmus ir taikyti
tokius metodus, kuriuos rekomenduoja Bažnyčia? Jauskitės laisvi
žmonės, o ne bijokite pamokslų iš sakyklų“, - ragino A.Sysas.
Tik pradėjęs svarstyti projektą ir išklausęs kalbėtojus,
Seimas dėl pasiūlymų jau nebalsavo - padarė pertrauką iki kito
posėdžio.
Seimui buvo pateikti du dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys
projektai - konservatyvusis Dangutės Mikutienės bei liberalusis
Algio Čapliko. Iš pradžių pritaręs D.Mikutienės sprojektui,
Seimo Sveikatos reikalų komitetas vėliau pakeitė poziciją ir
pritarė projektą liberalizuojantiems siūlymams.
Pritarus liberaliojo flango parlamentarų pasiūlymams, projektas
leidžia sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti iki penkerių
metų, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių
donorystės.
Seime jau svarstomas komitete liberalizuotas projektas, tačiau
balsuodamas dėl pasiūlymų Seimas turi galimybę vėl grįžti prie
konservatyvaus reglamentavimo.
„Darbietės“ D.Mikutienės teiktas konservatyvusis projektas
leidžia sukurti tiek embrionų, kiek vienu metu būtų perkelta į
gimdą, ir ne daugiau trijų, embrionų šaldymas būtų draudžiamas.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų
dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik
privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų
sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo
tvarkos patvirtinimo“.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu,
nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų
kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis
Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55
tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu
epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst.
nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.