Įstatymo „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“
bei Civilinio kodekso ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo
ir įgyvendinimo pataisos numato, kad dėl genocido žalą patyręs
asmuo turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir
neturtinę žalą nevaržomas jokių senaties terminų.
Iki šiol galiojančio Civilinio kodekso straipsnis, numatantis
ieškininės senaties netaikymo atvejus, nenumatė jos netaikyti
minėtais tarptautiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimui.
Žalai išieškoti iš fizinių asmenų už minėtus nusikaltimus
kelią užkirto ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymas.
Konstitucinis Teismas (KT) pernai lapkritį išaiškino, kad
įstatymas „Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą“
prieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad
dėl genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi
teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys
atlygintų žalą.
KT sukritikavo teisinį reguliavimą, kuris numato tik asmenų,
kurie buvo represuoti okupacinio režimo, pilietinių teisių
atkūrimą, tačiau nenumato jų teisės prisiteisti materialinę ir
moralinę žalą iš nusikaltimų vykdytojų.