Pagal neformalų susitarimą, NATO šalys turi pasiekti ir
stengtis išlaikyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį
finansavimą gynybos sričiai. Lietuvos pastangos, pavertus jas
skaičiais, siekia mažiau nei 1 proc. BVP. Tai yra beveik
prasčiausias rezultatas NATO.
„Kiek man teko dalyvauti, ypač šiame susitikime buvo
pabrėžiamas nacionalinių išlaidų gynybai skyrimas. Buvo toks
teiginys, kad kolektyvinis saugumas, kurį mes visąlaik pabrėžiame
ir Lietuvoje, yra lygus pajėgumams, skiriamiems kolektyvinei gynybai.
Tarp jų yra lygybės ženklas“, - BNS po NATO gynybos ministrų
susitikimo sakė L.Linkevičius.
Pasak jo, diskusijose apie finansavimą Aljanso generalinis
sekretorius stebėjosi, kaip gynybai neskiriant pakankamai lėšų dar
galima jas mažinti, ką daro kai kurios šalys.
„Šalys kolektyviai deklaruoja pasirengimą vykdyti Aljanso
kolektyvinės gynybos funkcijas, o individualiai mažina. Tai yra
paradoksas, kuris nepriimtinas“, - dėstė Lietuvos atstovybės
Aljanse vadovas.
„Šalys nebuvo įvardytos, tai yra korektiška. Bet visi supranta,
apie ką kalbama. Turime apie tai labai rimtai kalbėti. Juoba, kad
visi puikiai suvokiame, kas yra saugumo garantijos Lietuvai ir
regionui. Turime suprasti, ką tai turi reikšti mūsų pačių namų
darbų atžvilgiu“, - kalbėjo ambasadorius.
Šiuo metu tik penkios NATO šalys gynybai skiria 2 proc. ir
daugiau nuo BVP. Estija šį kriterijų ketina pasiekti 2012 metais.
Apie 75 proc. bendro NATO šalių gynybos finansavimo sudaro
Jungtinių Amerikos Valstijų lėšos.
Vašingtonas jau seniai kalba, kad Europa per mažai dėmesio
skiria ginkluotei įsigyti ar jai modernizuoti. Apie tai penktadienį
savo atsisveikinimo kalboje Briuselyje ketina kalbėti kadenciją
baigiantis JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas.
Pasak L.Linkevičiaus, be pakankamo gynybos finansavimo svarbus
skiriamų pinigų panaudojimas. NATO būstinėje Briuselyje ir
strateginėje transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) kalbama, kad
būtina efektyviau panaudoti turimas lėšas.
NATO šalims rekomenduojama atsisakyti dubliuojančių mokymo
programų, kartu vykdyti įrangos ar ginkluotės įsigijimus,
dalyvauti bendras NATO gynybines sistemas plėtojančiose programose.
„NATO naudojamas „smart defence“ terminas. Visumoje tai reiškia
efektyviai naudoti, tai ką turime. O turime nedaug ir turime vis
mažiau. Tai yra didelė ne tik apskritai ekonomikos problema, bet
saugumo taip pat. Todėl dabar labai intensyviai ties tuo dirbama“, -
teigė kadenciją baigiantis ambasadorius.
