Iki šiol pinigus privalėjo deklaruoti tik išvykstantys už
Europos Sąjungos ribų, todėl, anot pareigūnų, nusikalstamu būdu
įgytų lėšų įvežimas ar išvežimas į Lietuvą buvo
nekontroliuojamas.
Lietuvos pareigūnai sako, kad pastaraisiais metais ypač
suaktyvėjo grynųjų šešėlinių pinigų judėjimas tarp Lietuvos
ir Latvijos. Pinigai dažniausiai pervedami į Latvijos įmonių
sąskaitas, atidarytas Lietuvoje, arba steigiamos lietuviškos
vadinamosios priedangos įmonės. Nusikaltėlių bendrai išgrynina
lėšas, kurios netrukus netrukdomos iškeliauja per sieną. Kasmet
iš Lietuvos ar į ją plaukia milijoninės nusikalstamu būdų
įgytos lėšos, pranešė LTV laida „Šiandien“.
Pagal naują tvarką, kuri įsigalios nuo liepos 1-sios, grynųjų
pinigų gabenimas tarp vidinių Europos Sąjungos sienų griežtėja.
Įgaliotiems muitinės pareigūnams pareikalavus, gyventojai
turės deklaruoti iš Europos Sąjungos, į Europos Sąjungą bei per
Lietuvą iš Europos Sąjungos ir į ją vežamas grynųjų pinigų
sumas. Lėšos, kurios jos viršys 10 tūkstančių eurų ar tą
pačią sumą kita valiuta, turės būti deklaruotos.
Visa informacija bus perduodama FNTT, kuri tirs, ar pinigai nėra
gauti iš nusikalstamos veikos. Šią praktiką taiko Vokietija ir
Didžioji Britanija.
Pasak FNTT, visuotinio vežamų grynųjų pinigų deklaravimo
nebus. Vežamą grynųjų pinigų sumą bus privaloma deklaruoti
žodžiu, muitinės pareigūnui pareikalavus. Kilus įtarimams, kad
deklaracija neteisinga, asmuo ir jo automobilis bei daiktai galės
būti patikrinti. Konkrečią deklaravimo ir piniginių lėšų
kilmės kontrolės tvarką iki įstatymo įsigaliojimo nustatys
Muitinės departamentas.
FNTT, rengusi įstatymo projektą, atsižvelgė į Europos Tarybos
ekspertų, siūliusių galimybę nustatyti grynųjų pinigų,
gabenamų į kitas Europos Sąjungos šalis iš Lietuvos ir į ją,
kontrolės mechanizmą, rekomendacijas. Tarptautinė praktika rodo,
kad grynųjų pinigų kontrabanda yra vienas dažniausių pinigų
plovimo elementų, kuriuo siekiama nuslėpti neteisėtą piniginių
lėšų šaltinį ir kilmę, kilmės valstybę. Be to, grynųjų
pinigų gabenimas per sieną neretai naudojamas teroristų finansavimo
schemose.
Iki šiol Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse
nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo be trukdžių pervežamos į
pageidaujamas valstybes, jose atliekamos tolesnės finansinės
operacijos, taigi nelegalių lėšų kilmės valstybę atsekti buvo
ypač sudėtinga.
Naujieji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo
pakeitimai sudaro teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoja
nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo
atsiradimo aplinkybėms.
Už deklaravimo tvarkos reikalavimų pažeidimus Administracinių
teisės pažeidimų kodekse nustatyta administracinė atsakomybė –
bauda nuo 1 tūkstančio iki 3 tūkstančių litų su realia galimybe
konfiskuoti rastus grynuosius pinigus. Tokie pat veiksmai, padaryti
asmens, bausto jau už minėtus pažeidimus, užtrauks baudą nuo 3
tūkstančių iki 10 tūkstančių litų su galimybe konfiskuoti
rastus grynuosius pinigus.
Be to, Lietuvos muitinės pareigūnai įgijo teisę surašyti
administracinius teisės pažeidimų protokolus už reikalavimų dėl
grynųjų pinigų deklaravimo pažeidimus. Minėtų administracinių
teisės pažeidimų bylas nagrinės rajonų (miestų) apylinkių
teismai.