Į Aljanso gynybos ministrų susitikimą atvykęs R.Gatesas
minėjo NATO operacijas Afganistane ir Libijoje, kuriose „išryškėjo
ryškūs sąjungininkų karinių pajėgumų trūkumai, politinės
valios trūkumai“.
„Žvelgiant į ateitį, norint išvengti labai realios
kolektyvinio karinio nereikšmingumo galimybės, šalys narės turi
imti gvildentį naują požiūrį, kaip padidinti kovinius
pajėgumus“, - Briuselyje įsikūrusiame Saugumo ir gynybos
darbotvarkės analitiniame centre penktadienį kalbėjo JAV gynybos
sekretorius, jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
Jis pabrėžė, kad prezidentui Barackui Obamai bandant susidoroti su 1,4 trln. dolerių siekiančių JAV biudžeto
deficitu, Amerikos įstatymų leidėjai gali imti abejoti, ar 75 proc.
Vašingtono dalis bendrame NATO gynybos biudžete yra tinkama.
„Šiurkšti realybė yra tokia, kad ims mažėti JAV Kongreso užmojis ir kantrybė leisti brangias lėšas šalims, kurios akivaizdžiai nenori skirti būtinų resursų ar siekti būtinų pokyčių, tapti rimtais ir pajėgiais partneriais“, - prognozavo R.Gatesas.
Jis pridūrė, kad pačios nesugebėdamos investuoti į savo
kariuomenes kai kurios šalis „nori, kad Amerikos mokesčių
mokėtojai prisiimtų augančią saugumo naštą, atsirandančią dėl
europinių gynybos biudžetų karpymo“.
Pagal neformalų susitarimą, NATO šalys turi pasiekti ir
stengtis išlaikyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį
finansavimą gynybos sričiai. Lietuvos pastangos, pavertus jas
skaičiais, siekia mažiau nei 1 proc. BVP. Tai yra beveik
prasčiausias rezultatas NATO.
Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius BNS po
ketvirtadienį pasibaigusio NATO gynybos ministrų susitikimo sakė,
kad per šį susitikimą ypač pabrėžtas nepakankamas gynybos
finansavimas. Pasak jo, diskusijose apie finansavimą Aljanso
generalinis sekretorius stebėjosi, kaip gynybai neskiriant pakankamai
lėšų dar galima jas mažinti, ką daro kai kurios šalys.
„Šalys kolektyviai deklaruoja pasirengimą vykdyti Aljanso
kolektyvinės gynybos funkcijas, o individualiai mažina. Tai yra
paradoksas, kuris nepriimtinas“, - dėstė Lietuvos atstovybės
Aljanse vadovas.
„Šalys nebuvo įvardytos, tai yra korektiška. Bet visi supranta,
apie ką kalbama. Turime apie tai labai rimtai kalbėti. Juoba, kad
visi puikiai suvokiame, kas yra saugumo garantijos Lietuvai ir
regionui. Turime suprasti, ką tai turi reikšti mūsų pačių namų
darbų atžvilgiu“, - kalbėjo ambasadorius.
Šiuo metu tik penkios NATO šalys iš 28 gynybai skiria 2 proc.
ir daugiau BVP. Estija šį kriterijų ketina pasiekti 2012 metais.