KT sukritikavo pagrindą, kuriuo remiantis Panevėžio apygardos
teismas prašė ištirti, ar Baudžiamojo kodekso (BK) 99 straipsnis
ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą
prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei
ar politinei grupei, neprieštarauja Konstitucijai.
Anot KT pranešimo, Panevėžio teismas nurodė, kad ginčijamame
kodekso straipsnyje įtvirtintos normos, kuriomis apibrėžiamas
genocidas, ir ratifikuotose tarptautinėse sutartyse įtvirtintas
genocido apibrėžimas nėra identiški, tačiau jis nepaaiškina,
kaip tai susiję su jo abejone dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio
atitikties Konstitucijai.
„Taigi pareiškėjo pateikti samprotavimai ir teiginiai niekaip
nepagrindžia, kodėl ginčijama nuostata gali prieštarauti
Konstitucijos nuostatoms“, - teigiama KT nutartyje.
Be to, esą prašyme nepaisoma ir kitų Konstitucinio Teismo
įstatyme numatytų reikalavimų.
Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į KT bendra
tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Gegužės 17 dieną Panevėžio apygardos teismas sustabdė
genocido bylą, kurioje dėl A.Kraujelio-Siaubūno žūties kaltinamas
buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis ir dar trys
asmenys.
Teismas patenkino M.Misiukonio gynėjų prašymą kreiptis į KT
dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikimo Lietuvos
Konstitucijai.
Panevėžio teismo priimtoje nutartyje prašyta KT atsakyti, ar
Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl genocido ta apimtimi, kad jame
numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį
žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei,
atitinka Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas dėl nepriklausomo ir
nešališko teismo, dėl to, kad bausmė gali būti skiriama tik
remiantis įstatymu. Taip pat prašoma įvertinti, ar tai
neprieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principui.
Panevėžio apygardos prokurorai pernai teismui perdavė
nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje keturi asmenys kaltinami, kad
būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti
pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius,
atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė
Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.
Iš viso prokurorai nustatė dešimt tokių asmenų, bet teismo
sulaukė tik keturi.
Į teisiamųjų suolą sėdo M.Misiukonis, Sergejus Tichomirovas,
Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo
penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos
galvos.
A.Kraujelis (1928-1965) - rezistencinių kovų dalyvis, vienas
paskutinių Lietuvos partizanų. 1946-1947 metais jis buvo partizanų
ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965
metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi
A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.
1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis
kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo
leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas
Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
2000-aisiais M.Misiukonis apdovanotas Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.