Auditoriai nustatė, kad ministerija nesilaikė viešųjų pirkimų įstatymų pirkdama transporto paslaugas, gėles, kanceliarines prekes. Pažeidžiant įstatymus išleisti mažiausiai 2 mln. litų , ankstesnėse statybose iššvaistyta daugiau nei 13 milijonų.
27 milijonai litų – tiek iš biudžeto skirta Žemės ūkio ministerijos rekonstrukcijai.
Mažiausiai pusė jų – pro šalį, mat, pinigai išleisti visi, o darbų padaryta, pasak auditorių, tik apie pusę.
Aiškėja, kad ministerija savo nuožiūra nustatinėjo darbų kainas, dauguma darbų pirko iš vieno tiekėjo net neskelbdama konkurso, neklausdama dengdavo visas staiga atsiradusias papildomas išlaidas.
„Užfiksavome netgi tokių atvejų, kai darbai perkami du kartus. Perkami per konkursą, o paskui dar iš vieno tiekėjo, neskelbiamu būdu, vėl perkami. Išvados bus apsvarstytos audito komitete, bet, aš manau, kad tokios išvados taip pat turi atsigulti ir ant prokuratūros stalo“, - teigia Andrius Mazuronis, Seimo Audito komiteto narys.
Ministerijos darbuotojai pasakoja, kad vietoje numatytų medinių grindjuosčių atsirado plastikinės, grindys daugumoje aukštų net nepakeistos, kondicionavimo sistema įrengta brangesnė ir ne pagal projektą, o darbų brokas išlenda kone kiekvieną dieną.
„Kiek aš žinau, durys turėjo būti iš kietmedžio, o įstatytos paprastos, iš faneros. Vadinasi, kokybės trūko. Darbai buvo pradėti 2006 metais, o baigti prieš man ateinant. Todėl dėl šių darbų reikia klausti buvusių ministrų. Mano žiniomis, jau yra kreiptąsi į prokuratūrą“, - „Lietuvos ryto“ televizijai sakė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Prabangūs ministerijos remontai prasidėjo žemės ūkio ministre tapus Kazimirai Prunskienei.
Dalį darbų atliko bendrovė skala, prie remonto prisidėjo ir bendrovė „Senovė“, kuriai, valdant socialdemokratams, pavykdavo laimėti ne vieną viešąjį pirkimą.
Ji renovavo ir Užsienio reikalų minsiteriją, kur statybos pabrango net keturis kartus - iš viso išleista daugiau nei 115 milijonų litų.
Bendrovės pateikdavo bene perpus mažesnes kainas nei kiti rangovai, o vėliau neskelbiamų derybų metu ministerija mokėdavo tiek, kiek statybininkai paprašydavo.
2 metus iš eilės Valstybės kontrolė užsimindavo apie neskaidrias Žemės ūkio ministerijos statybas, tačiau už jas atsakingi žmonės toliau dirbo, arba tyliai pakeitė darbo vietą. Vadovybė jokių veiksmų nesiėmė.
Žemės ūkio ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė ginasi: „Iki tol, iki šitos šių metų ataskaitos, mes nematėm jokių problemų, kadangi tos problemos nebuvo įvardintos nei vienoje ataskaitoje, suprantant? Ar neaiškiai kalbu?“.
Auditoriai prieškaitų turi ir praėjusių bei 2009-metų ministerijos viešiesiems pirkimams.
Kanceliarija per dvejus metus neskelbiamų derybų būdu išleido apie 10 milijonų litų.
Valstybės kontrolė nustatė, kad perkant transporto paslaugas, kanceliarines prekes, gėles už gėrybes permokama, kartais atseikėjama net daugiau negu numatyta ir taip išpūstoje sutartyse.
Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis patvirtina, kad komisija užfiksavo pažeidimų: „Tai yra sena problema - ne vienerių ir ne dvejų metų. Po dokumentų peržiūros galiu pasakyti, kad tai yra ir praeitos kadencijos problemos“.
Žemės ūkio ministras K.Starkevičius savo kaltės neįžvelgia, o sako, kad nubaus kanceliarijos darbuotojus.
Valstybės kontrolė nustatė, kad Žemės ūkio ministerijoje aplaidžiai vykdoma apskaita, neužtikrinama vidaus kontrolė ir skaidrumas. Ministerijai išrašytos rekomendacijos, o tašką istorijoje padės prokurorai.