„Apklausos rodo, kad savivaldybėse korupcija - ciniška, atvira,
agresyvi, išlikę vadinamieji „otkatai“, kurie susiję su
viešaisiais pirkimais. Tuo metu mažiausiai korupcijos arba nėra
Prezidentūroje“, - Seime vykstančiame seminare sakė Vilniaus
universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
(VU TSPMI) docentė.
Penktadienį parlamente vyksta VU TSPMI surengtas
seminaras “Lobizmas ir korupcija: interesų grupių poveikis
politikos proceso skaidrumui“.
Kalbėdama apie priežastis, kodėl Lietuvoje, nors lobizmas
teisiškai reglamentuotas, ši veikla kur kas didesniu mastu vyksta
neoficialiai, politologė minėjo ir galimybę savo interesus ginti
pelno nesiekiančioms struktūroms.
„Nėra legaliai veikiančio konstruktyvaus lobizmo, nes visiems
sudaromos galimybės ginti savo interesus - asociacijoms, profesinėms
sąjungoms. Atsiranda painiava nustatant, kas legalu ir nelegalu“, -
sakė J.Novagrockienė.
Esamą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią praktiką ji teigė lėmus, kad lobizmas Lietuvoje tapo tarsi dirbtinis implantas.
Seminare kalbėjęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK)
vadovas Stasys Šedbaras tvirtino, kad per dvejus su puse kadencijos
metus pas jį buvo atėjęs tik vienas registruotas lobistas, tuo metu
asociacijos ir kitos interesų grupės tiesiogiai gina savo interesus.
Lietuvoje oficialiai registruoti 25 lobistai.
Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atliko korupcijos rizikos analizę Radviliškio rajono savivaldybėje.
Išanalizavus Savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus, Nuolatinės statybos komisijos, vyriausiojo ekologo, administracinių teisės pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo veiklą, konstatuota, kad neišsamus kai kurių procedūrų reglamentavimas ar jų nenustatymas, aiškiai neapibrėžtos tarnautojų kompetencijos ribos, nepakankamas kontrolės mechanizmas, netinkamas procedūrų dokumentinis įforminimas sudaro prielaidų korupcijai ir Savivaldybės tarnautojų piktnaudžiavimui.
STT išvadoje pažymėta, kad Savivaldybė 2007–2011 metais neskyrė pakankamo dėmesio Korupcijos prevencijos įstatyme numatytų priemonių įgyvendinimui: nebuvo vykdomas teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas, Savivaldybė per pastaruosius penkerius metus nesikreipė į STT dėl asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas savivaldybės įstaigoje, patikrinimo. Savivaldybės Korupcijos prevencijos komisija neinformavo visuomenės apie savo veiklą.
STT Šiaulių valdybos pareigūnai pateikė rekomendacijas ir pasiūlymus nustatytiems veiklos trūkumams šalinti, kad Savivaldybė aktyviau plėtotų korupcijos prevenciją, didėtų viešumas ir gyventojai labiau pasitikėtų šia institucija.