Nepavykus įeiti pro duris, jie braunasi pro langą. Bet neverta stebėtis, jei įsibrovėlis dar ir nepatenkintojo tonu bamba, kad, girdi, jis nori tik gero, o jo ir vėl nesupranta, negerbia, nelaukia išskėstomis rankomis.
Toks įžūlumas tarptautinėje politikoje Rusijai ir jos pirmtakei Sovietų Sąjungai niekuomet nebuvo svetimas. Todėl neturėjo stebinti ir šią savaitę nepavykęs Kremliaus mėginimas uždengti mus savo raketiniu skėčiu.
Būtent tokį kone ultimatyviai surašytą pasiūlymą NATO pateikė Maskva.
Pirmiausia iš NATO ji pareikalavo visų techninių detalių apie Aljanso kuriamą Raketinės gynybos (RG) skydą.
Juk negražu atsisakyti tokio geranoriško partnerių pasiūlymo, tiesa?
Viešųjų ryšių prasme Rusijos ėjimas buvo kone tobulas ir ne kartą matytas: „Įrodykite, jog išties norite bendradarbiauti, ir patvirtinkite, kad jūsų kuriamas RG skydas nėra nukreiptas prieš mūsų šalį. Antraip mūsų įtarimai dėl grėsmės Rusijai atrodys pagrįsti.”
Kadaise panašiai elgėsi Sovietų Sąjunga, viešai ir pompastiškai siūlydama „taikos iniciatyvas” visame pasaulyje.
Tik kažin kodėl „imperialistiniai Vakarai” dažniausiai tokias dviveidiškas Maskvos iniciatyvas praleisdavo pro ausis?
Priežastis suprantama ir paprasta: siūlančiai taiką Maskvai nepavykdavo nuslėpti grobuoniškų interesų. Verta priminti, kuo baigėsi Baltijos šalių sutikimas pasirašyti Savitarpio pagalbos sutartį 1939 metais?
Todėl nė kiek nestebina, kad rizikavęs viešųjų ryšių fronte NATO vadovas atrėžė Kremliui jam suprantama kalba: „Net.”
Šįsyk Aljanso „ne” ištartas net pačiame Kremliuje beviltišku laikytam projektui, kuriuo Maskva norėjo sujungti NATO ir Rusijos RG sistemas. Sujungti taip, kad naudos būtų tik Rusijai, kuri galėtų pagal sutartį kontroliuoti dalį NATO šalių, tarp jų ir Lietuvos, oro erdvės.
Todėl nuo Lisabonos susitikimo pernai, kuriame buvo sutarta, jog Aljansas ir Rusija bendradarbiaus raketinės gynybos srityje, nepraėjo nė metai, o ginčai vėl plieskiasi.
Suprantama, į Rusijos siūlymus emocingiausiai reagavo tų NATO šalių diplomatai ir net lyderiai, kurie atsidurtų po rusiškuoju RG skėčiu.
Tiesa, ir vėl be reikalo išsišoko Lietuva. Tiesmukai kalbėti įpratusi prezidentė D.Grybauskaitė pareikalavo JAV vadovo B.Obamos viešai pažadėti, kad Vilnių dengtų tik NATO skydas.
Nors Briuselyje niekas neslėpė, kad Rusijos pasiūlymai yra nerealūs, tad niekas su jais ir nesiruošia sutikti. Priežastis – net ne Lietuva.
Norint integruoti rusiškąją RG sistemą Kremliui mažų mažiausiai trūksta narystės NATO. Be visų šios narių sutikimo toks bendradarbiavimas, kokio prašo Kremlius, neįmanomas. Beje, Rusija tai puikiai supranta.
Supranta ir tai, jog NATO trečiosioms šalims savo karinių technologijų neatskleis, kaip ir neatskleistų pati Maskva.
Tiesa, greitų pinigų įsigeidęs Paryžius gali brangiai parduoti Rusijai desantinį laivą „Mistral”. Tačiau laivas ir RG sistema – nepalyginami dalykai.
Suprantama, Rusija vėl puolė viešai rodyti, kad yra įsižeidusi, ir vėl puolė grasinti: „Jei NATO nesutiks, teks pereiti prie naujų ginklavimosi varžybų ir konstatuoti, jog RG sistema nukreipta prieš Rusiją.”
„Žinoma! Nejau NATO raketomis Europoje ginsitės nuo Irano ar Šiaurės Korėjos?” – šaiposi Kremliaus užtarėjai.
Tokios demagogijos vien raminimais išsklaidyti nepavyksta. Reikia griebtis argumentų.
Iš pradžių JAV, o dabar ir visų NATO šalių kuriamą RG sistemą Rusija vertina kaip strateginę grėsmę. Tai reiškia, jog Kremlius NATO raketinę gynybą regi kaip pavojų savo strateginiam branduoliniam arsenalui – tarpžemyninėms raketoms, skirtoms vieninteliam tikslui – pasaulio pabaigai pradėti.
Nesvarbu, kad Rusija nepamiršta nuolatos pasigirti, jog jos raketos yra tokios unikalios ir nesugaunamos, kad RG būtų bevertė. Tuo tarpu NATO savo RG sistemą regi tik kaip regioninės gynybos priemonę.
Kitaip tariant, iš Lenkijos pakilusios raketos pajėgios numušti tik iš netoli Europos esančių valstybių, pavyzdžiui, Irano, paleistas raketas.
Priežasčių, kodėl ateityje tai galėtų įvykti, galima surasti ne vieną.
Beje, niekas nekalba, kad ne iš Europos, o iš JAV Vakarų pakrantėje įrengtų RG bazių kiltų raketos, jei saviškėmis pasišaudyti sugalvotų Šiaurės Korėja.
Kad ši šalis tikrai pavojinga, suprato net Rusija, savo raketinės gynybos dalis dislokavusi arčiau Šiaurės Korėjos.
Bet didelį politinį svorį turinti Maskva žino, kad demagogija, o ne faktai yra jos ginklai tarptautinėje arenoje.
Šį kartą NATO labai aiškiai ir, svarbiausia, viešai Rusijai parodė faktus.
Ir dar pridūrė, kad būtent Rusija, o ne priešiškumu jai kaltinamos NATO narės savo karinėje doktrinoje potencialia priešininke laiko būtent Aljansą. Tuo tarpu Baltijos šalis, anot apklausų, Kremliaus propagandos pamaitinti rusai laiko priešiškiausiomis valstybėmis.