Kai brazilo ir nigerietės šeimoje 1963-iaisiais gimė berniukas, atrodė,
kad likimo loterijoje jis ištraukė blogą bilietą. Skurde skendėję tėvai
jį netrukus paliko įtėviams.
Dar nesulaukęs mokyklinio amžiaus, jis
susirgo vilklige - reta liga, išraižiusią j o veidą ryškiais randais.
Kai paauglystėje jis pabėgo iš namų ir pradėjo valkatauti, atrodė, kad
vienintelis įsimintinas jo bruožas ir liks beprotiškai ilgas vardas -
Sealas Henry Olusegunas Olumide Adeola Samuelis.
Tačiau pasibastęs po Aziją ir išdrįsęs savo dainų mėgėjiškus įrašus
nunešti prodiuseriams, 1991-aisiais Sealas daina „Crazy“išgarsėjo visame
pasaulyje. Šiandien jo gyvenimo puslapiuose - įrašai apie keliolika
milijonų parduotų albumų, prabangius namus Los Andžele ir Meksikoje ir
sukurtą šeimą, kuri it medus muses traukia garsenybių gyvenimo kronikos
mėgėjus.
Stebėtis, kad Sealo asmeniniai reikalai - taip gausiai aptarinėjami,
nereikėtų. Kai 2003-aisiais jis pamilo garsią vokiečių
manekenę H.Klum, kuri tuo metu laukėsi kūdikio nuo ją palikusio „Formulės-1“ varžybų
magnato italo Flavio Briatore.
Sealui tai nesutrukdė. Kai 2004-aisiais Heidi pagimdė Flavio dukterį
Leni, dainininkas ligoninėje laikė jos ranką. Po pusmečio jis pasipiršo
- ledo namelyje Kanados kalnuose. 2005-aisiais pora susituokė
paplūdimyje Meksikoje ir nuo to laiko kasmet romanti škai atnaujina
santuokos įžadus.
Dainininko ir manekenės meilę įamžino ne tik kartu įrašyta daina
„Wedding Day“ („Vestuvių diena“), kurią jie kartu atliko labdaros madų
šou, vaizdo klipai, kuriuose jie įsiamžino kartu, ar pasakojimai apie
tai, kad jų namų sienas puošia jųdviejų aktai.
Šeima susilaukė dar trijų atžalų - 2005-aisiais gimė sūnus Henry,
2006-aisiais - sūnus Johanas, o 2009-aisiais - dukra Lou. Septynerių metų dukterį Leni Sealas įsivaikino.
„Sealas - nuostabus tėvas. Šeima jam - svarbiau už viską. Man labai
pasisekė“, - yra sakiusi H.Klum, oficialiai pasikeitusi pavardę į vyro -
Samuel.
Nenuostabu, kad tokios peripetijos kartais nustelbia Sealo kūryba - o
joje irgi netrūksta įspūdingų akimirkų. Keliolika atlikėjo dainų -
„Kiss From A Rose“, „Prayer For The Dying“, „Future Love Paradise“,
„Love's Divine“ ir kitos - yra gerai žinomos dauge liui romantiškos
muzikos mėgėjų.
Nors atlikėjo arsenale - įvairių žanrų muzika, didžiausią populiarumą
jis pelnė baladėmis. Sodrus ir jausmingas Sealo vokalas joms tiesiog
geriausiai tinka.
„Jokių su asmeniniu gyvenimu susijusių klausimų“, - lyg papūga prieš
pokalbį telefonu su dainininku įspėjo jo asistentė. Sostinės Pramogų
arenoje birželio 21-ąją dainuosiantis atlikėjas nebuvo taip griežtai
nusiteikęs, bet neslėpė - apie savo šeimą pasakoti jam tiesiog neįdomu.
- Abu ankstesni jūsų pasirodymai Vilniuje buvo skirtingi - vienas
paprastas ir lyriškas, kitas priminė diskoteką. Koks bus šis?
- Kitoks, nei du ankstesni. Pirmiausia todėl, kad prieš metus subūriau
naują muzikantų grupę. Joje yra ir pučiamaisiais instrumentais
grojantys atlikėjai. Tiesiog pajutau, kad dainos, kurias sukūriau
albumui „Commitment“, reikalauja naujo požiūrio.
Sakyčiau, kad šį sykį kažką sau įdomaus suras visi - ir tie, kurie nori
išgirsti mano senąją dainą „Killer“, ir tie, kurie „kaifuoja“ nuo
baladžių. Bus įvairu, bet tikrai ne blogiau, nei anksčiau.
- Kokį įspūdį apie Vilnių suspėjote susidaryti per du ankstesnius
vizitus?
- Gražus, ramus miestas. Dažniausiai gastrolėse keliaujame autobusu.
Tai reiškia, kad į miestą, kuriame vyks šou, atvažiuojame paryčiais -
ketvirtą, penktą valandą ryto. Tada pasiimu fotoaparatą ir einu
įamžinti apylinkių. Taip prisiminimai tvirčiau įsitaiso makaulėje.
Tiesa, tai - ne visada smagu. Kartais į mane praeiviai spokso kaip į
beprotį - ką tas žmogus čia daro tokioje ankstybėje?
Tiesa, kai Lietuvoje viešėjau pirmą sykį, buvau nuvežtas į miestelį
netoli Vilniaus, kur buvo filmuojamas serialas pagal Levo Tolstojaus
knygą „Karas ir taika“ (dainininkas turi omenyje Trakus - Red.).
Pabuvau filmavimo aikštelėje, man tai paliko milžinišką įspūdį.
Nemačiau to filmo, bet ateityje būtinai pažiūrėsiu.
- Turite 4 vaikus ir vis tiek sugebėjote naujausiam savo albumui
parašyti 41 dainą. Kaip suradote laiko?
- Disciplina, mano bičiuli. Kai turi gausią šeimą, tai - svarbiausias
žodis. Turi labai atidžiai planuoti savo laisvą laiką. Su juo elgtis
griežtai, netgi vokiškai tiksliai. Laimei, mano žmona - vokietė
(juokiasi).
- Argi įmanoma tai pritaikyti kūrybai? Kas, jei turite laisvą
pusdienį, o mūza neaplanko?
- Tenka prisiversti dirbti. Neturi kito pasirinkimo, ir tiek.
- Kai susituokėte su Heidi, koncertuojate ir kuriate bene dvigubai
daugiau, nei iki tol. Tai - atsitiktinumas?
- Ne. Tiesiog šeima atima daug laiko, o kai turi laisvą minutę,
tiesiog negali sau leisti jos švaistyti menkniekiams, tinginiauti.
Anksčiau penkias naujas dainas kurdavau keletą metų, o dabar galiu tai
padaryti per mėnesį. Ir tokios darbo sąlygos man kur kas labiau
patinka.
- Galima sakyti, kad santuoka padarė jus darbštesnį?
- Taip, ir ne tik muzikoje. Tiesą sakant, muzika niekada negali būti
svarbesnė už šeimą. Aš turiu nuostabią žmoną ir vaikus, tai man -
svarbiausia.
- Ar jūsų vaikai jau domisi muzika, mokosi groti instrumentais?
- Taip, visi keturi. Net mažylė Lou, kuriai dar nesukako dveji. Visi
- labai muzikalūs. Jų mėgstamiausios dainininkės - Katy Perry ir
Rihanna. Bet turbūt todėl, kad ir man pačiam labai patinka Rihannos
muzika.
- Ne kartą esate teisėjavęs populiariuose muzikos realybės šou. Ką
pirmiausia patariate jų dalyviams?
- Suvokti, kad pomėgis pomėgiu, o pinigus anksčiau ar vėliau vis tiek
reikės uždirbti. Iš muzikos tai padaryti nelengva. Tą patį pasakysiu
ir savo vaikams, jei jie norės žengti šiuo keliu.
- Su žmona pernai pats planavote kurti realybės šou „Dieviška meilė“ -
apie savo šeimą. Ar tie planai pasistūmėjo į priekį?
- Ne. Bet aš apie tai nenoriu pasakoti. Apskritai nenoriu atvirauti
apie savo šeimą.
- Kartą esate pasiskundęs, jog apie jus dabar dažniau kalbama kaip apie
supermodelio vyrą, o ne kaip apie dainininką.
- Ne visai taip. Žmonėms, kurie mėgsta mano muziką, nesvarbu, ką aš
vedęs. O tokių žmonių daug. Mano įrašus nusiperka po kelis milijonus
klausytojų.
- Jūsų vaikystė nebuvo lengva - gyvenote svetimoje šeimoje,
paauglystėje palikote namus ir tapote klajojančiu benamiu. Tačiau kai
bičiuliai išgirdo jūsų balsą ir siūlė pabandyti tapti dainininku,
priešinotės - šlovė ir pinigai jūsų neviliojo. Kas jus įkvepia
šiandien?
- Šlovė ir pinigai (juokiasi). Jei rimtai - nė nemoku paaiškinti.
Visa tai - tikrai ne dėl gerbūvio. Pati muzika įkvepia judėti pirmyn.
Suprantate, žmonės gimsta ir miršta, keičiasi valstybių sienos ir jų
vadovai, o dainos išlieka. Būtent dainos, ne atli kėjai. Daina - tai
visų pirma prisiminimas.
Kai išgirsti tau labai patinkančią muziką,
pasąmonėje ji yra susijusi su kažkokiomis emocijomis, kurias išgyvenai,
jos klausydamasis. Taip yra ir man. Aš dainuoju, nes muzika atspindi
mano gyvenimą. Ir labai tik iuosi, kad esu parašęs keletą dainų, kurios
daug reiškia kitiems.
- Ar pats sugebate deramai įvertinti savo kūrybą? Teko girdėti, kad
dainą „Kiss From A Rose“ norėjote išmesti į šiukšlių dėžę. O ji vėliau
tapo bene populiariausiu jūsų kūriniu ir pelnė tris „Grammy“
apdovanojimus.
- Tai tiesa. Aš sunkiai įsivaizduoju, kas gali patikti publikai.
Einu, vedamas savo instinktų, ir dažnai jie manęs neapgauna. Bet aš ir
dabar nesu tikras, kad „Kiss From A Rose“ yra tikrai gera daina.
- Jūsų karjeroje - daug posūkių. Žaidėte ir su elektronine muzika, ir
su soulu, ir su roko stiliumi. Vis dar nerandate savo kelio?
- Aš mąstau kitaip. Daina yra daina. O kuo grojama, gitaromis ar
sintezatoriais, ne taip jau svarbu. Jei daina gera, ji patiks,
nesvarbu, kaip aranžuota. Tad galiu dainuoti kokiu tik nori stiliumi.
Vienintelė svarbi sąlyga, kurią taikau man patinkančiai muzikai - geras
žmogaus balsas. Kraipyti elektronika cypsėjimai - tai jau ne mano
skonio reikalas.
- Prieš tapdamas dainininku, dvejus metus mokėtės architektūros. Jei
šiandien atsirastų išprotėjęs gerbėjas, kuris paprašytų jus
suprojektuoti jam namą, ar sutiktumėte?
- Jūs rimtai? Na, gal ir sutikčiau. Bet priklauso nuo to, kokio namo
tas žmogus norėtų. Jei jam tiks namas, kuris bus šiek tiek kreivas, su
vandenį praleidžiančiomis sienomis ir šiaip nelabai patogus, tada -
pirmyn! Aš tikrai neprieštarausiu.
