Panašu, kad skandalingoje istorijoje dėl Laisvės alėjoje neteisėtai pirkto sklypo ir jame pastatyto abejotinos architektūros namo galima laukti labai netikėtos pabaigos.
Prieštaringai vertinamoms verslininkėms Birutei Jablonskienei ir Laimai Baranauskienei prokurorai siūlo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Joms nereikės nugriauti ir namo prestižinėje pėsčiųjų alėjoje.
Atgaus sumokėtus pinigus
Maža to, šioms gudrioms verslininkėms turės būti sugrąžinti 500 tūkst. litų, kuriuos šios istorijos herojės sumokėjo už du 5 arų sklypus Laisvės alėjoje.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė teigė, jog Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė B.Jablonskienės ir L.Baranauskienės įsigytiems žemės sklypams taikyti restitucijos įstatymą.
Kitaip tariant, valstybė, o konkrečiai – Kauno miesto savivaldybė, turės ponioms sugrąžinti sumokėtus pinigus.
Teigiama, kad verslininkėms gali būti suteikta teisė iš valstybės išsinuomoti tuos du beveik 5 arų sklypus, ant kurių ir stovi skandalingasis statinys.
Namo nugriauti nereikės
Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus vedėja Aldona Luobikienė pripažino, kad aktas, kuriuo Laisvės al. 35-asis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, iki šiol yra nepanaikintas.
Taigi apie jo nugriovimą nėra jokios kalbos.
A.Luobikienė sakė, kad ją nustebino teismo sprendimas nenaikinti šio akto. Valdininkė turi savo nuomonę, kodėl taip atsitiko.
„Visuose butuose jau gyvena žmonės. Jie nekalti, kad pateko į tokią situaciją. Ko gero, teismas į tai atsižvelgė ir nepanaikino akto, pripažįstančio namą tinkamu naudoti“, – svarstė A.Luobikienė.
Sklypus pardavė pelningai?
Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius teigė esą du sklypai Laisvės alėjoje, kuriuos nusipirko L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė, yra labai maži, jų buvusiems savininkams grąžinti nebuvo prasmės.
„Manau, jog tą žemę parduoti už pusę milijono litų – labai racionalus sprendimas. Už arą savivaldybė gavo po 100 tūkst. litų.
Dabar tuos pinigus turėsime šioms ponioms grąžinti, o namas vis tiek liks stovėti, joms teks išnuomoti sklypus.
Ar šiuo atveju apgintas visuomenės interesas?“ – retoriškai klausė skyriaus vedėjas.
Jis įsitikinęs, kad šiuo atveju savivaldybė tikrai patirs nuostolių, nes žemės nuomos mokestis bus daug kuklesnis už tą sumą, kurią pirkdamos sklypus L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė sumokėjo.