Didžiausią nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų Vilniaus rajone pasėjo Vilniaus rajono tarybos sprendimas neasfaltuotam vieškeliui Zujūnuose suteikti J.Tuvimo pavadinimą.
Tokiam nutarimui Vilniaus rajono taryba jau pritarė.
Vertina kaip nesusipratimą
„Netikėtai sužinojome, kad įvairiems vieškeliams mūsų rajone suteikiami lenkiški pavadinimai.
6 kilometrų ilgio ruožą, kuris prasideda Zujūnuose ir yra vos 11 kilometrų nuo sostinės centro, Vilniaus rajono taryba jau pavadino J.Tuvimo vardu.
Tai – vieškelis, esantis draustinio pašonėje, apsuptas miškų ir žiemą dažnai net sunkiai išvažiuojamas.
Vadinti žmonių pavardėmis vietinės reikšmės kelius, kuriems tinka tik su gamtos reiškiniais susiję pavadinimai, yra mažų mažiausiai nesusipratimas”, – piktinosi Zujūnų gyventojai lietuviai.
Anot jų, privaloma atsižvelgti į įsakymą, kuriame nurodoma, kad gatvėms suteikiant žmonių vardus reikia įvertinti, kiek jie nusipelnę Lietuvai ir tam kraštui. Gyventojams pikta, kad niekas net neklausė jų nuomonės, ar toks pavadinimas patinka.
Poetas net nebuvo Lietuvoje
Kuo nusipelnęs šiam kraštui lenkų kilmės žydas poetas J.Tuvimas, kad per Balandiškių, Geležių, Leičių, Maskoliškių, Medviediškių, Pilikonių, Pūstalaukio kaimus vingiuojanti gatvė pavadinta jo vardu?
Vilniaus rajono gyventojai tvirtina neradę jokių šio žmogaus sąsajų su Lietuva, tuo labiau kad jis kuo nors būtų nusipelnęs Vilniaus rajonui.
Nėra jokios informacijos, kad šis poetas būtų užsukęs į Vilniaus rajoną ar bent apdainavęs šį kraštą savo kūriniuose.
Todėl gyventojai nepatingėjo pasidomėti istorine šio kelio reikšme, kuri galėtų lemti jo pavadinimą.
Pasak Zujūnų gyventojų, panagrinėjus įvairius istorinius šaltinius galima spręsti, kad nuo didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino (XIV a.) laikų šis vieškelis buvo naudojamas kaip pagrindinis susisiekimo kelias tarp tuo metu ypač svarbių gyvenamųjų vietovių – Kernavės, Sudervės miestelio, Zujūnų, Buivydiškių gyvenvietės (Buivydiškių dvaro) ir Vilniaus miesto.
Iki pat XIX a. vidurio ši kelionės kryptis buvo labai svarbi ir tik XIX a. pabaigoje dėl to meto istorinių pokyčių jo svarba sumenko.
Siūlo kitus pavadinimus
Zujūnų gyventojai, įvertinę istorinius faktus, siūlo suteikti šiai gatvei Senojo Sudervės kelio pavadinimą.
Kitas variantas – Vaitiekaus Šventaragio.
„Jis atspindi XV a. istorinius įvykius, susijusius su tuo metu Vilniaus apylinkėse ypač svarbią reikšmę turėjusiu Buivydiškių dvaru, kurį valdė V.Šventaragis.
Istorikai spėja, kad Buivydiškės anksčiau galėjo vadintis Šventaragių Suderve”, – tvirtino istoriniais šaltiniais pasidomėję lietuviai.
Dar vienas galimas gatvės pavadinimas, atsižvelgiant į geografinę vietovės padėtį, – Medžiakalnio gatvė, nes ji yra šalia Medžiakalnio valstybinio geomorfologinio draustinio, kuriame saugomas smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui.
„Todėl prašome nutarimą dėl gatvės pavadinimo suteikimo atšaukti arba nurodyti rašytojo J.Tuvimo nuopelnus Lietuvos valstybei bei Sudervės, Buivydiškių, Zujūnų kraštui”, – piktinosi Zujūnų gyventojai.
Pažadėjo atlikti tyrimą
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius iš gyventojų gavo du skundus – prašoma išsiaiškinti, kodėl gatvei suteiktas J.Tuvimo pavadinimas.
„Iš Vilniaus rajono savivaldybės pareikalavome tam tikros medžiagos, atliksime tyrimą.
Kol kas daugiau informacijos neturiu.
Mano žiniomis, šis pavadinimas grindžiamas tuo, kad poeto tėvai kilę iš šio krašto. Bet jis pats buvo Lenkijos pilietis”, – sakė J.Jurkevičius.
Atsižvelgė į žmonių prašymą?
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vedėja Božena Macinkevič teigė, kad J.Tuvimo pavadinimas gatvei buvo suteiktas atsižvelgiant į gyventojų ir seniūno raštišką prašymą, pateiktą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai.
Jam pritarė tiek Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tiek Vilniaus rajono savivaldybės gatvių, pastatų ir kitų objektų pavadinimams parinkti komisija.
„Pavadinimai yra suteikiami atsižvelgiant į gyventojų ir seniūnų pateiktus prašymus raštu. Siūlomi Senojo Sudervės kelio ir Medžiakalnio pavadinimai net nebuvo pateikti seniūno ir gyventojų prašyme”, – sakė B.Macinkevič.
Tuo tarpu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Irenos Smetonienės atsakyme Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei Liucinai Kotlovskai rašoma, kad sudaryti gatvių pavadinimus su asmenvardžiais nėra pats teiktiniausias būdas – labiau rekomenduojami trumpi, neutralūs gatvių pavadinimai.