Taip įvertintos šiemet priimtos įstatymo nuostatos, pagal
kurias po dvejų metų tautinių mažumų atstovai, baigę mokyklas,
laikys nebe lengvesnį, o vienodą lietuvių kalbos valstybinį
egzaminą, taip pat mokysis lietuvių kalbos pagal bendrą programą.
„Šiuo metu Lietuvoje mokiniai laiko lietuvių gimtosios ir
lietuvių valstybinės kalbos brandos egzaminus pagal skirtingas
programas, todėl tai gali būti traktuojama kaip nevienodų
galimybių sudarymas įgyjant išsilavinimą. Švietimo ir mokslo
ministerija ėmėsi veiksmų dėl lietuvių kalbos brandos egzamino
pagal vieną programą“, - rašoma kontrolierės Aušrinės
Burneikienės pasirašytame rašte Seimo nariui, Lietuvos lenkų
rinkimų akcijos atstovui Jaroslavui Narkevičiui.
Šis parlamentaras buvo parašęs skundą tarnybai, kuriame
prašė ištirti, ar naujos nuostatos nepažeidžia lygių galimybių.
Kontrolierės atsakyme nurodoma, kad Lygių galimybių įstatymas
nėra pažeidžiamas.
„Priemonės, susijusios su valstybinės kalbos mokymo plėtimu
mokyklose tautinės mažumos kalba, užtikrins vienodas galimybes
tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims įgyti visų lygių
išsilavinimą ir paskatins rastis visapusiškai ir veiksmingai
lygybei tarp tautinei mažumai ir tautinei daugumai priklausančių
asmenų visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio
gyvenimo srityse“, - rašoma A.Burneikienės atsakyme.
„Mūsų supratimu, kaip tik iki šiol buvęs teisinis reguliavimas
buvo diskriminacinis - visi mokyklas baigę abiturientai turėtų
būti vertinami vienodai, nepriklausomai nuo to, kokią mokyklą
baigė“, - BNS antradienį aiškino tarnybos patarėja Danguolė
Grigolovičienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas nebuvo priimtas
skubiai - tam rengtasi daugelį metų, be to, ir dabar nustatytas
pereinamasis laikotarpis. Vienodą egzaminą abiturientai laikys 2013
metais, o nuo 2011-ųjų rudens įvedama viena lietuvių kalbos
vidurinio ugdymo bendroji programa.
A.Burneikienės rašte minima, kad dar 2002 metais Tautinių
mažumų švietimo nuostatose buvo numatyta sukurti vienodą
programą, toks tikslas iškeltas ir 2004 metais kariųjų
Vyriausybės programoje.
Pirmadienį tarnyba gavo dar vieną, išsamesnį skundą, kurį
pasirašė jau visi trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijai
atstovaujantys parlamentarai. Atsakymas į šį skundą dar
neparengtas.
Naująsias Švietimo įstatymo nuostatas kaip diskriminacines
kritikuoja Lietuvos lenkų politikai, kurie norėtų, kad lenkai ir
toliau laikytų lengvesnį egzaminą arba būtų nustatytas gerokai
ilgesnis pereinamasis laikotarpis. Lietuvos pareigūnai priekaištus
atmeta, be kita ko, pažymėdami, kad Lenkijoje gyvenančios tautinės
mažumos, įskaitant lietuvius, visada laiko nepalengvintą lenkų
kalbos egzaminą.
Siekiant, kad tautinės mažumos geriau išmoktų lietuvių
kalbą, mokyklose taip pat šiek tiek plečiamas privalomas dalykų
dėstymas lietuvių kalba. Iki šiol lenkiškose mokyklose apie 90
proc. pamokų vykdavo lenkiškai.