Daroma prielaida, esą šis skaičius pernelyg
didelis, tad iš surašymo organizatorių laukiama pasiaiškinimo,
rašo „Lietuvos žinios“. Seimo TS-LKD frakcijos seniūnui Jurgiui
Razmai Statistikos departamento pateikti išankstiniai duomenys apie
gerokai per dešimtmetį sumažėjusį gyventojų skaičių sukėlė
klausimų dėl surašymo preciziškumo. Jis atkreipė dėmesį į tai,
kad nemažai žmonių yra deklaravę gyvenamąją vietą
daugiabučiuose namuose, bet iš tiesų gyvena sodų nameliuose.
„Abejoju, ar surašinėtojai ėjo per sodų bendrijas ir tikrino,
kas ten nuolat gyvena“, - sakė jis.
J.Razma nėra tikras ir dėl to, ar buvo suregistruoti
tūkstančiai žmonių, savo gyvenamąją vietą deklaravusių
savivaldybės administracinio pastato adresu.
„Kur tokių žmonių galėjo ieškoti surašinėtojai? Manau,
tokių duomenų jie neturėjo“, - įsitikinęs parlamentaras.
Tai, kad nežinoma, kur ieškoti tų, kurie savo gyvenamąją
vietą nurodė merijų būstinių adresu, anot J.Razmos, pirmiausia
yra teisės aktų problema. Esą artimiausiu metu privalu įtvirtinti,
kad būtų deklaruojama tikra gyvenamoji vieta.
Netrukus į Seimo TS-LKD frakcijos posėdį ketinama kviesti
atsakingų institucijų atstovus. Po pokalbio su jais esą būtų
galima sutarti dėl sprendimų, reikalingų, kad būtų surasti ir
suskaičiuoti visi Lietuvos žmonės.
„Bijau, kad šiandien nėra sistemos. Jeigu žmogus pats
nepasirūpina tvarkingu ir tiksliu savo buvimo deklaravimu, tiek ir
tėra ieškomas. Reikia siekti, kad valstybė brangintų savo
piliečius ir turėtų tikslią jų apskaitą“, - pabrėžė Seimo
konservatorių seniūnas.
Kad būtų patikslintas gyventojų skaičius, ypatingų
administracinių procedūrų esą neprireiktų. Anot J.Razmos,
pakaktų, kad čia talkintų savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai.
„Gal sudėtingiau tai būtų įgyvendinama didžiuosiuose
miestuose. Rajono, kaimo seniūnui davus buvusį jo seniūnijos
gyventojų sąrašą ir esamą pagal dabartinius surašymo duomenis,
skirtumus jis greičiausiai pats nurodytų“, - įsitikinęs jis.
Statistikos departamento Gyventojų surašymų ir apklausų
organizavimo skyriaus vedėjos Vandos Vaitekūnienės teigimu,
pastarasis visuotinis surašymas buvo sėkmingas. Pagal operatyvinę
informaciją, skirtą surašymo eigai stebėti, buvo surašyti 94
proc. gyventojų. Trečdalis jų susirašė internetu.
Anot V.Vaitekūnienės, esant dideliam gyventojų mobilumui,
surašyti gyventojus lankant būstus buvo nelengva. Jeigu
surašinėtojui niekas neatidarė durų, jis turėjo dar du kartus
lankyti tą būstą: ateiti skirtingu laiku, pabandyti sužinoti, ar
būstas gyvenamas.
„Kadangi surašinėtojų darbo užmokestis priklausė nuo to, kiek
jie aplankė būstų ir apklausė gyventojų, ar gerai užpildė
surašymo lapus, surašinėtojai, be abejo, stengėsi laiku ir gerai
surašyti visus gyventojus“, - sakė V.Vaitekūnienė.
Jos teigimu, kruopščiai buvo surašyti ir nuolat sodų
bendrijose gyvenantys žmonės, ir benamiai. Bendradarbiaujant su
krašto savivaldybių socialinės rūpybos skyriais, nakvynės namais,
„Carito“ darbuotojais buvo sudaryti benamių sąrašai. Esą
nesurašyti galėjo likti tik tiek, kurie vengia kontaktų su
socialiniais darbuotojais ir policijos pareigūnais.