„Nėra tie santykiai tokie tragiški, kaip juos bando parodyti,
nepykit, bet spauda. Tiek Lenkijos pusėje, tiek čia“, -
trečiadienį žurnalistams Seime sakė diplomatė.
Ji dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje,
kuriame svarstyta Lietuvos ir Lenkijų santykių raida.
„Sakyčiau yra problemų, yra neišspręstų klausimų, kurie
neišspręsti jau daug metų. Nebūna taip, kad neišspręstas
klausimas dingsta. Jis lieka. Geriau anksčiau jį išspręsti, kad
turėtume mažiau problemų. Bet kad tragiški santykiai - tikrai
sutirštintos spalvos“, - tvirtino ambasadorė.
Jos teigimu, įtampa labiau juntama Varšuvoje, o nuvažiavus į
regionus bendraujama nuoširdžiai ir draugiškai.
„Sakyčiau - Varšuva-Vilnius - čia atsiranda neišspręstų
klausimų, užsilikusių problemų. Jeigu paimtume Lenkijos regionus,
šneki su regionų valdžia - nuoširdūs žmonės, nuoširdus
požiūris į Lietuvą, noras bendradarbiauti, kažką daryti“, -
kalbėjo L.Zakarevičienė.
„Energetinėje srityje - puikus bendradarbiavimas, gynybinėje
srityje - puikus bendradarbiavimas, žemės ūkio ministrai susitinka,
bendrauja. Nėra taip, kaip bandoma parodyti, gal kam nors norisi
parodyti, kad lenkai su lietuviais barasi“, - tvirtino ambasadorė.
Ji svarstė, kad neišspręsti klausimai darbotvarkėje vėl
atsirado, nes Lenkijoje artėja rinkimai, spalį bus renkamas
parlamentas, o neišspręsti klausimai - labai patogus įrankis kovoti
už rinkėjų balsus.
Kita vertus, L.Zakaravičienės teigimu, lietuviai turėtų būti
sąžiningi ir patys prisiminti, kiek kokių pažadų kaimynams nėra
ištesėję.
„Paimkime 1994 metų (Lietuvos ir Lenkijos - BNS) sutartį,
pereikime per visus punktus, ką esame pasižadėję padaryti ir ką
mes padarėme, tuomet nekils klausimas (...) Būkime „biedni“, bet
teisingi - pradėkime nuo savęs, būkime sąžiningi, ką mes
padarėme, ko nepadarėme“, - sakė ji.
1994 metų balandį Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų
santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavo sutartį, kurioje abi
valstybės sutarė jų šalyse gyvenantiems tautinių mažumų
atstovams leisti „laisvai vartoti
tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime“,
„mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos“,
„vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos
skambesį“, nustatyti tautinių mažumų kalbų vartojimą savo
įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose
teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro
tautinė mažuma, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių
sukelti amenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją
prieš jų valią“.
Tačiau kai kurios šios sutarties nuostatos Vilniuje ir
Varšuvoje vertinamos skirtingai. Lenkija priekaištauja Lietuvai dėl
to, kad nėra leidžiama lenkams rašyti pavardes pagal lenkų kalbos
taisykles, naudoti dvikalbius gatvių, miestelių pavadinimus,
pastaruoju metu naujų diskusijų sukėlė naujasis Švietimo
įstatymas, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba
tautinių mažumų mokyklose ir vienodinamas lietuvių kalbos
egzaminas.
Lietuvos pareigūnai kritiką atmeta, teigdami, kad lenkų
tautinė mažuma niekur pasaulyje neturi tokių gerų sąlygų
švietimo srityje kaip Lietuvoje, taip pat priekaištauja Lenkijai
dėl dalijamos Lenko kortos, reiškiamas susirūpinimas dėl
vadovėlių trūkumo Lenkijoje besimokantiems lietuviams moksleiviams,
piktinamasi prieštaringa Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikla
Rytų Lietuvoje.
Lenkija priims Lietuvos poziciją
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad
Lietuvai sakant, jog santykiai su Lenkija yra geri, Varšuvą priims
tokią poziciją.
Tačiau Lenkijos ministras priminė, kad grindžiant santykius
pragmatizmu, reikia turėti omenyje, kad prekyba su Lietuva sudaro tik
1 proc. visos Lenkijos užsienio prekybos. Vis dėlto jis sakė
manantis, kad „būtų gerai“, jei Vilniaus ir Varšuvos santykiai
pagerėtų.
„Lenkija ir Lietuva, kaip jau daug kartų sakiau, turėtų
bendrauti atsižvelgdamos į daugelio šimtmečių bendros istorijos
sentimentus. Tačiau yra pora neišspręstų klausimų, o šioje
srityje ėjimą turi atlikti Lietuvos pusė“, - naujienų agentūrai
PAP sakė R.Sikorskis.
„Lietuvos pusė žino mūsų poziciją. Nežinau, ar koks nors
spaudimas padėtų, nes niekas nemėgsta veikti spaudžiamas. Šiaip
ar taip, Lietuvos politikai skelbia, kad šie santykiai yra geri.
Jeigu tokie santykiai šiuo metu tenkina Lietuvą, tai mus - irgi“, -
dėstė Lenkijos politikas.
Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos santykiai daugelį metų buvo
grindžiami lenkų sentimentais, tačiau šių sentimentų liko
mažiau, nes „patyrėme nusivylimą“.
„Tačiau jeigu Lietuva mano, kad jos interesus atitinka šių
santykių grindimas pragmatizmu ir abiejų šalių potencialu - mes
gerbiame tokį Lietuvos pasirinkimą. Tik primename, kad mūsų
prekybos su Lietuva apimtys sudaro 1 proc. (visos) Lenkijos prekybos,
o mūsų ūkio potencialų santykis - 1 prie 13“,- reziumavo
R.Sikorskis.
Lenkija priekaištauja Lietuvai dėl esą nesprendžiamų
problemų. Ekonomikoje lenkai jaučia nepasitenkinimą dėl jų
koncerno valdomai naftos perdirbimo gamyklai Mažeikiuose sudarytų
logistikos sąlygų, politines aistras kursto lenkiškų pavardžių
ir vietovardžių lenkų kalba rašybos klausimai, švietimo
klausimai.