Balandžio 12-ąją Seimo palaiminimu naujuoju KT pirmininku
trejų metų kadencijai paskirtas Romualdas Kęstutis Urbaitis
perėmė 175 bylų „bagažą“.Pernai vienos bylos nagrinėjimo trukmė
siekė 21,5 mėnesio, šiemet prognozuojamas terminas gali siekti 19
mėnesių.
KT atstovės spaudai Ramunės Sakalauskaitės teigimu, per
praėjusius metus KT gauti 159 nauji prašymai, 2009 metais jų buvo
sulaukta 67, 2008-aisiais - 45.
„Naujų prašymų gausą galima sieti su ekonomikos krize ir
politiniais sprendimais, priimtais stengiantis ją įveikti. Vien
Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo
skirtingų nuostatų konstitucingumu abejojama net 58 bylose“, -
tvirtino ji.
Pasak R.Sakalauskaitės, vienas išryškėjusių sistemos
negalavimo simptomų - didelės kompetencijos teisininkų trūkumas KT
Teisės departamente. Esą šiuo metu čia dirbantys septyni teisėjų
padėjėjai ir trys specialistai negali užtikrinti KT visapusiško
darbo.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas ir buvęs KT
teisėjas Stasys Šedbaras įsitikinęs, kad šiuo metu beveik porą
metų šiame teisme trunkantis prašymo nagrinėjimas neturėtų būti
vertinamas kaip esminė problema.
„KT pastaruoju metu skelbia nutarimą po nutarimo, o tai reiškia,
kad puikiai dirba ir teisėjams talkinanti komanda“, - sakė jis. Vis
dėlto S.Šedbaras pripažino, kad išaugęs kreipimųsi skaičius
sukelia papildomų rūpesčių.
Nuo KT įkūrimo dvi kadencijas jam vadovavęs prof. Juozas
Žilys, šiuo metu dirbantis Mykolo Romerio universitete, aiškino,
kad per metus 9 teisėjų kolegija, dirbdama visu pajėgumu, gali
„išspausti“ vos 22 nutarimus. Tad išaugęs prašymų skaičius kelia
didelį susirūpinimą.
Anot J.Žilio, kitose Europos valstybėse naudojama rašytinė
bylos nagrinėjimo forma, vadinamasis rašytinis procesas. Jis
galėtų pritapti ir Lietuvoje.
„Kitas būdas - bylų nagrinėjimą patikėti trims teisėjų
kolegijoms. Jei jų nutarimai netenkintų kurios nors iš šalių,
juos būtų galima apskųsti didžiajai devynių teisėjų kolegijai.
Abu atvejai leistų sutaupyti laiko, tačiau tektų keisti
Konstitucinio Teismo įstatymą“, - teigė buvęs KT pirmininkas.
Trečiasis rezervas, jo nuomone, galintis pagreitinti bylų
nagrinėjimą, - KT darbo organizavimo pertvarka.
„Būtų galima bylą rengiančius teisėjus atleisti nuo
organizacinių posėdžių. Taip pat ieškoti galimybių sujungti
keletą bylų. Iš patirties žinau, kad 80-100 lapų apimantis ir
teisėjams tenkantis teksto redagavimas taip pat labai alina. Šį
krūvį būtų galima mažinti racionaliau formuojant KT nutarimus“, -
įsitikinęs J.Žilys.