Už tai, kad prezidentės grąžintas įstatymas būtų laikomas
nepriimtu, trečiadienį pagrindiniu paskirtame Aplinkos apsaugos
komitete balsavo trys Seimo nariai, keturi buvo prieš, BNS informavo
komiteto narys Andrius Burba. Jo teigimu, prieš prezidentės veto
balsavo ir komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
„Kaip bebūtų gaila, tai yra asmeninis interesas. Tie, kurie
balsavo atmesti veto, yra susiję su asmenimis, kurie turi miško“, -
BNS komiteto sprendimą komentavo A.Burba.
Taip pat nepritarti prezidentės veto siūlo ir papildomu
paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Kaip BNS informavo komiteto
pirmininkas Edmundas Pupinis, už tai, kad būtų pritarta
prezidentės pozicijai, balsavo vienas komiteto narys, vienas
susilaikė, trys buvo prieš veto.
Šalies vadovė Seimo gegužės 17-ąją priimtų Miškų
įstatymo pataisų nepasirašė, sukritikavusi jose įtvirtintą
leidimą atstatyti sodybas privačioje miško žemėje, kai šių
sodybų buvimas įrodomas archyviniais dokumentais. Aplinkos
ministerijos duomenimis, pagal šį įstatymą galėtų būti statoma
140-yje tūkst. miško valdų.
D.Grybauskaitės teigimu, tokios pataisos kelia abejonių dėl jų
atitikties Konstitucijai, sudaro prielaidas stichiškai,
neprognozuojamai miškų urbanizacijai, miškų niokojimui bei
apriboja visuomenei priėjimą prie miškų.
Prezidentė taip pat nesutiko, kad būtų atidalijama privati
miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės
sklype esanti miško žemė pagal natūralias linijų, rajoninės ar
vietinės reikšmės viešųjų kelių, upių ar upelių, melioracijos
griovių, aukštos įtampos elektros linijų ribas.
Itin reta išimtimi, pasak prezidentės, turi būti ir miškų
skaidymas į mažesnes nei penkių hektarų valdas, o pagal Miškų
įstatymą tai taptų taisykle. Miškų skaidymas į smulkias valdas,
pasak D.Grybauskaitės, yra neūkiškas ir prieštarauja Konstitucinio
Teismo išaiškinimui, kad suskaidžius miškus būtų sudarytos
prielaidos pakeisti natūralų kraštovaizdį, gamtinę aplinką bei
skurdinti ir alinti miškus.