Reportažą žiūrėkite čia.
Dėl komiteto patvirtintų išvadų dar balsuos Seimas.
Trečiadienį patvirtintose išvadose rašoma, kad GP ne visada
laikėsi baudžiamojo proceso principo veiksmus atlikti per įmanomai
trumpiausią laiką, siekiant kuo greičiau nustatyti ir patraukti
atsakomybėn baudžiamąsias veikas padariusius asmenis.
Tai rodo ir faktas, kad ši byla, nepaisant jos sudėtingumo ir
svarbos Lietuvai, nuo 2003 metų spalio iki 2010 metų gruodžio buvo
pavesta tirti vienam Generalinės prokuratūros prokurorui, teigiama
išvadose.
Taip pat komiteto išvadose teigiama, jog atskirų įtariamųjų
veikos pagal 2003 metais įsigaliojusį Baudžiamojo kodekso
straipsnį dėl genocido ir karo nusikaltimų perkvalifikuotos tik po
7 metų, tad „Generalinė prokuratūra nesiėmė visų įmanomų
veiksmų, kad Sausio 13-osios bylos kaltininkų veikos būtų tinkamai
teisiškai įvertintos“.
„Išvados yra tokios, kad labai ištemptai vyko procesiniai
veiksmai, įvertinant net tai, kad kita šalis atsisakydavo išduoti
(įtariamuosius - BNS), buvo tokie periodai, kai procesiniai veiksmai
po keletą metų nevyko. Buvo periodas, kai bylą tyrė vienas
prokuroras“, - trečiadienį žurnalistams pristatydamas išvadas
sakė TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.
Jis taip pat pabrėžė, kad Generalinė prokuratūra, nors 1994
metais kreipėsi į Seimą, kad būtų pakeisti įstatymai ir leistų
ikiteisminį tyrimą baigti nedalyvaujant įtariamajam, vėliau
nebekėlė klausimo, kad tokie pakeitimai būtų padaryti.
„Iki pat praėjusių metų tie kreipimaisi nebuvo kartojami - juk
keičiasi Seimo daugumos, keičiasi požiūriai, keičiasi nuostatos.
Reikėjo dažniau belstis, ir būtų buvę atidaryta, kaip kad buvo
praėjuiais metais atidarytos durys į ikiteisminio tyrimo
užbaigimą, galėjo būti aktyvesni“, - sakė S.Šedbaras.
1994 metais gavęs tuomet generalinio prokuroro pareigas ėjusio
Artūro Paulausko siūlymus keisti Baudžiamojo proceso kodeksą,
neleidusį parengtinio tardymo atlikti nedalyvaujant įtariamajam,
Seimas juos padėjo į stalčių. Minėti pakeitimai Baudžiamojo
proceso kodekse padaryti praėjusiais metais.
TTK pirmininkas S.Šedbaras stebėjosi, kodėl A.Paulauskas, pats
kreipęsis į Seimą dėl įstatymų pataisų, vėliau tapęs
parlamento pirmininku tokių pataisų neinicijavo.
„Tuometinis generalinis prokuroras A.Paulauskas 1994 metais ir
kreipėsi į Seimą, Seimo pirmininko pavaduotojas Egidijus
Bičkauskas be jokios eigos tą popierių padėjo į archyvą, bet
tapęs Seimo pirmininku (A.Paulauskas - BNS) prie to klausimo
negrįžo. Net keista, tai kas čia buvo - tokia politinė nuostata,
politinis požiūris į bylą? Sunku pasakyti, kodėl jis neužilgo
tapęs Seimo pirmininku negrįžo prie šitų klausimų, prie
pasiūlymų, kuriuos pats buvo pasirašęs“, - svarstė TTK vadovas.
A.Paulauskas trečiadienį BNS teigė, kad Seimo pirmininku tapo
2000 metais, tad nuo kreipimosi jau buvo praėję šešeri metai, ir
sakė nežinojęs, kad jo siūlyti pakeitimai nebuvo padaryti, o iš
prokuratūros tvirtino signalų nesulaukęs.
„Iš kur aš galėjau žinoti, kad tie pakeitimai nepadaryti? Kiek
metų praėjo nuo nuo kreipimosi, kol tapau Seimo pirmininku? Aš juk
tų bylų neturėjau tuo metu, ir, kiek suprantu, prokurorai turėjo
kreiptis, jei reikėjo tokių pataisų, bet niekas nesikreipė“, -
kalbėjo A.Paulauskas.
Pernai rudenį parlamento vadovė Irena Degutienė ir kai kurie
kiti valdantieji politikai apkaltino Generalinę prokuratūrą
neveiklumu tiriant 1991 metų Sausio 13-osios įvykių bylą.
I.Degutienė pavedė TTK atlikti parlamentinį tyrimą, ar
prokurorai nevilkino šios rezonansinės bylos tyrimo.
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus
Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos
valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių
žmonių.
Daugelis Sausio 13-osios bylos kaltinamųjų, tarp jų - ir
nuteistasis Stanislavas Mickevičius, išvengė bausmės, nes
pasislėpė nuo Lietuvos teisėsaugos Rusijoje ir Baltarusijoje.
Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje yra 23 įtariamieji, iš jų
21 yra Rusijos, du – Baltarusijos piliečiai.
Anot prokuratūros, pernai 23 įtariamiesiems inkriminuojamos
nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo 100-ąjį straipsnį, kuris numato atsakomybę už
tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis ir kuriam
netaikoma senatis. Šiuo metu vykdoma įtariamųjų tarptautinė
paieška Europos Sąjungos erdvėje, jiems išduoti Europos arešto
orderiai.